DUAJE NJERIUN NE ĒDO MOSHE!

Shko poshtė

default DUAJE NJERIUN NE ĒDO MOSHE!

Mesazh nga Musafir prej Wed May 07, 2008 1:45 pm

DUAJE NJERIUN NE ĒDO MOSHE!


Strategjia bazė e ēdo inidvidi tė pėrgjegjshėm pavarėsisht nga profesioni, kultura, besimi fetar apo ambicioni i pėrligjur, ėshtė kudo dhe nė ēdo kohė hartimi dhe realizimi i asaj qė nė sociologjinė moderne dhe nė programet sociale tė tė gjithė krahėve politik thiret: “Projektet
e jetės”. Ato fillojnė me lojrat e fėmijirisė, vijojnė me edukimin shkollor konsolidohen me marrjen e njė profesioni, shkohet mė tej me krijimin e familjes dhe barrėn e pėrgjegjėsisė pėr babėn si ‘Breadwinner’ dhe pėr nėnėn si ‘Hause Keeper’.
Por ka edhe njė detyrė tjetėr tė kėtij projekti, pėrgatitja pėr moshėn e tretė.
Si do tė vijė ajo, sa i siguruar do tė jesh nė atė perjudhė pėr shėndetin, sa tė ardhura do tė kesh qė tė bėsh njė jetė dinjitoze, sa i mbrojtur do tė jesh qė tė mos denatyrohesh dhe t’i largohesh atij dinjiteti qė tė ka dhėnė kontributi dhe figura publike e krijuar gjatė perjudhės sė karjerės?!
Sa i pėrgatitur do tė jesh qė tė mbetesh pjese aktive dhe e gjithėpėrfshirė e shoqėrisė nė dekadat qė do tė vijnė?!
Ja pėrse mosha e tretė ėshtė pjesė e jetės. Njerėzit qė jetojnė atė nė njė perjudhė konkrete janė pjesė e shoqėrisė, ndėrsa gjithėpėrfshirja e tyre ėshtė kusht pėr njė demokraci funksionale.
Pėrjashtimi kufizon demokracinė, braktisja cėnon liritė dhe tė drejtat e njeriut, ndėrsa haresa apo pėrbuzja kanė tė bėjnė me homofobinė.
Nėse ne harojmė tė bėjmė kėtė projekt, qėkurse jemi nė aktivitet dhe jemi vital, atėherė kemi braktisur tė ardhmen tone, i kemi kthyer shpinėn njė perjudhe kur mendimin do ta kemi shumė tė pjekur por fuqinė do ta kemi tė shteruar, dėshirat do tė mund tė jenė mjaft tė motivuara dhe tė ekuilibruara por aftėsitė fizike do tė jenė tė tilla qė paksohen, edukatėn shėndetėsore tė fituar qoftė edhe intuitivisht nga jeta do ta kemi mė tė gjėrė, por kapacitetin vital tė trupit gjithnjė e tė pamundur.
Por edhe shoqėria dhe institucionet do tė duhet tė respektojnė kujdesin dhe ti shėrbejnė ligjėrisht dhe institucionalisht kėsaj grupmoshe. Njė detyrim i tillė fillon jo kur kjo moshė vjen dhe numurohen qindramijėra tė moshuar, por qė nė kohėn e aktivitetit tė tyre efektiv nė shoqėri, pasi ēdo e ardhme ka njė tė shkuar, dhe ēdo e sotme ka njė tė djeshme.
Nėse ky detyrim nuk kryhet nga ‘Institucionet e specializuara’ dhe pėrgjegjėse, kjo quhet “braktisje e misionit tė jetės”, qė pėr njė shoqėri demokratike ėshtė krejt e papranueshme.
Goditet nė kėsi rastesh, parimi i barazisė, si njė nga parimet themelore tė shoqėrisė sė sotme demokratike. Sigurisht qė individėt nisur nga shumė faktorė personal dhe tė ambientit, tė qėndrueshėm apo rrethanor, historikė apo konkretė, janė tė ndryshėm, por tė gjithė janė tė barabartė nė atė qė quhet”projektet e jetės”
Ndaj politika shtetrore dhe shoqėrore nuk duhet tė humbasin” sensin dhe masėn e barazisė”, nuk duhet braktiset asnjė indivdidė pėr shkak tė moshės.
Shoqėria e pabarazisė nuk ėshtė demokratikisht e formuar, ajo ka probleme sociale, ekonomike, tė edukimit, si dhe tė gjitha ato probleme qė pėrbėjnė qėllimin e jetės njerėzore tė cilat pėr njė pjesė janė tė realizuara, pėr njė pjesė mungojnė. Kjo lloj pabarazie vjen nga politika dhe bartė dehumanizėm qoftė edhe tė pjeshmė tė shoqėrisė.
“Shpesh kam pėrsėritur,- ka thėnė Olaf Palme- se barazija nuk ėshtė njė kusht, por njė drejtim nė politikė…drejtimi ėshtė i rėndėsishėm dhe ne duhet ta mbajmė atė”.
Veēoritė e brezit tė tretė nė Shqipėri lidhen edhe me disa faktorė specifikė tė cilėt duhen analizuar dhe jo lėnė nė heshtje.Ky brez pėr fatin e tij tė mirė apo tė keq ka jetuar nė dy shoqėri diametralisht tė kundėrta.
Nė shoqėrinė komuniste me ekonomi tė centralizuar dhe sistem tė sigurimeve tė planifikuara dhe vetėm shtetrore.
Nė atė shoqėri pėr disa dekada 3-4, u punua dhe u kontribua nė krijimin e pasurisė kombėtare dhe pronave publike, si dhe pėr ndryshimet nė fushėn e edukimit shkollor, shkencor, shėndetėsor, ushtarak, gjeologjik, etj etj, si dhe pėr realizimin e ndryshimeve tė thella nė mardhėniet me burimet natyrore, pėrfshi dhe kujdesin pėr tokėn duke e mobiluar, drenazhuar e vaditur atė. Nga kjo shoqėri e djeshme, brezi i tė moshuarėve tė sotėm, doli pa pronė dhe pa burime tė tjera tė ardhurash. Sistemi i ri, ai kapitalist, e trajton kėtė individ si pensionist, dhe shtresėn ku ai bėnė pjesė si grupim nė nevojė. Pėrball ekonomisė sė tregut, konkurencės qė nuk kontrollohet pėr tė pėrcaktuar normėn e fitimit nė treg, pėrmes taksimit real progresiv.
Pėrball shpėrdorimit tė pasurisė kombėtare dhe deformimit tė asaj publike, duke mos qėnė kėrkund aksioner, megjithėse shumė nga kėto asete janė krijuar qysh nė kohėn e sistemit tė djeshėm, kjo shtresė ka mbetur objekt i njė pėrkujdesje asistenciale, qė lidhet me ngritjen e pensioneve dhe sigurimin e disa shėrbimeve falas nga shteti.Por pėr njeriun qytetar apo fshatar tė moshės sė tretė, ato janė tė pamjaftueshme.
Le tė japim ndonjė shėmbull qė tė kuptohet. Fabrika ‘Birra Tirana’, ka qėnė pronė shtetėrore pra invsetim nga buxheti i shtetit, qė ushqehej nė socializėm nga akumulimi socialist, puna e papaguar e punonjėsve.
U privatizua nė gjendje pune dhe me njė bilanc pozitiv si nė asete dhe nė likujditete.E blenė disa kapitalsitė tė rinjė shqiptar.
Nėse punonjėsit e kėsaj ndėrmarrje pėrfshi edhe ata qė ishin pensionistė nė momentin e dhėnė do tė njiheshin si aksionerė me njė fitim, qė mund tė llogaritej nga vitet e punės, profesioni, kontributet dhe shkallėn e sigurimit tė pensionit tė pleqėrisė, ata do tė merrnin nga dividenti njė % .
Kjo do ta lehtėsonte buxhetin e shtetit dhe kėta njerėz do tė ishin nė njė jetė aktive, tė interesuar pėr mbarvajtjen e punėve dhe biznesit nė kėtė kompani.
Nėse ish Ndėrmarja e Abrazivit nė Tiranė nuk do tė privatizohej vetėm nga drejtori, por si asset do tė njihej si pronė e tė gjithė ish punonjėsve pėrfshi edhe pensionistėt, kur tė shėmbej godina dhe tė kthehej nė truall, qė me ligj ėshtė pronė shtetrore, ndėrtmi i pallateve si edhe po ndodh, do tė bėnte qė 35% apo diēka mė shumė si investim pėr truallin, tė mos e marri vetėm drejtori qė kthehet nė pronar me njė pronė qė nuk e ka tė trashėguar, por tė gjithė punėtorėt, edhe pensionistėt qė kanė punuar dje nė kėtė ndėrmarrje bazuar nė kontributin e lartėpėrmendur.
Tė moshuarit e sotėm, pensionistėt, jetojnė nė kapitalizėm, por nuk janė aksionerė gjėkundi. Kanė kontribuar nė ngritjen dhe shtimin e pasurisė kombėtare por nuk pėrfitojnė prej saj. Ky lloj kapitalizmi ėshtė i deformuar dhe i paplotėsuar. Edhe sot me ligj mund tė ndėrhyet duke bėrė llogaritjet dhe duke detyruar ata qė janė pasuruar duke marrė pasurinė kombėtare dhe atė publike, qė tė ndajnė njė pjesė tė aksioneve tė investuara edhe pėr kėtė shtresė.
Shteti dhe shoqėria tek ne kanė nevojė pėr politika sociale dhe jo pėr shėrbime asistenciale. Ky ėshtė njė dallim i madh konceptual dhe vrejtja mė serioze qė bėjnė institucionet e specializuara financuese nė Shqipėri si FMN dhe BB.
Veēori tjetėr e tė moshuarėve nė Shqipėri lidhet me ndryshimin brenda familjes, e cila nga njė familje bėrthamė dhe herė herė, me tipare patriarkale, me buxhet familiar tė centralizuar, me tė ardhura qė vinin vetėm nga njė treg i mbyllur dhe i kufizuar nė shpenzime, tash 17 vjet ėshtė ndryshuar, nė shumė drejtime edhe deformuar pėr disa arsye thelbėsore.
Buxheti familjar ka ndryshuar nė strukturėn e tė ardhuarve, ėshtė pjesėzuar nė administrim, si dhe ka rėnė skema e breadėinner, aq sa deri fėmijė qė shesin nė rrugė apo lypin, ose vajza qė prostituojnė sjellin tė ardhura qė janė shumė mė tė mėdha se ato tė prindėrve nė moshė pėr tė punuar, pale kur ata mund tė jenė pensionistė.
Familjet janė segmentizuar pėr shkak tė largimi tė brezave tė rinjė jashtė vendit nė emigracion. Fillimi entuziast mbi tė ardhurat nė tregun jashtė atdheut, ja ka lėnė vendin dėshpėrimit, pasigurisė dhe problemeve ekonomike, ndaj edhe tė ardhurat qė i dėrgohen familjeve janė thejsht pėr mbijetesė. Nė Shqipėri fatkeqėsisht emigracioni nė vend qė tė sillte investime dhe zhvillim, solli dhe vazhdon tė sjellė emigracion, shpesh edhe me bekimin dhe kujdesin e shtetit.
Ikja e fuqisė punėtore tė re sot nė shekullin XXI, ėshtė sėmundja jonė e vjetėr e ikjes sė ‘energjisė vitale antropologjike’, qė historikisht e ka lėnė guackėn tonė Shqipėrinė pa perlat.
Po humbet gradualisht pėr shkak tė kėtij largimi, solidariteti i dikurshėm njerėzor tipik shqiptar. Bile brenda nė qelizė nė familje, e cila pėrmes mutacionit qė vjen nga tregu, ėshtė kthyer nė harenė konfliktesh, pėrleshjesh deri nė marrje tė jetės sė djalit nga babai, tė jetės sė vėllait nga vėllai, apo tė jetės sė gruas nga burri dhe anasjelltas.
Krijimi i njė strukture tė re nė familje ku brezat drejtohen nga filozofi tė ndryshme pėr jetėn dhe paranė, ka sjellur shpesh njė gjendje tė njė humori tė keq dhe acarimi shpirtėror mes brezave edhe kur ata mund tė mos jetojnė nė tė njėjtėn banesė.
Ka sot njė klimė bezdie dhe mos respekti pėr tė moshuarit nga shumė adultė dhe tė rinjė, ēka bėn qė t’iu jetė hidhėruar pleqėria qindra e qindra tė moshuarėve.
Realitete tė dhimbshme konfliktuale i hasim edhe nė vlerėsimet pėr ēėshtjet e pronėsisė dhe tė trashėgimisė, kur shpesh nga tė moshuar pėr shkak tė dashurisė sė munguar apo braktisjes, ka preferenca nė lėnien e akteve tė trashėgimisė tė cilat shoqėrohen me konflikte.
* * *
Vijon


Edituar pėr herė tė fundit nga Age nė Wed May 07, 2008 1:46 pm, edituar 1 herė gjithsej

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: DUAJE NJERIUN NE ĒDO MOSHE!

Mesazh nga Musafir prej Wed May 07, 2008 1:45 pm

Nė korrik tė vitit 2005 u mblodh nė Francė Kongresi Botror i Popullėsisė, ku morrėn pjesė 1200 specialistė, demografė, gjeografė, ekonomistė, antropologė social, statisticienė, mjekė, etj etj, pėrfaqėsues nga 200 vende tė botės. Problemi i popullėsisė ėshtė njė nga problemet e mileniumit.
Por nga Shqipėria nuk kishte asnjė pėrfaqėsues, megjithėse ne e kemi firmosur marrėveshjen e Johanesburgut tė gusht 2000-s, dhe e kemi ratifikuar atė nė Parlamentin e Shqipėrisė nė vitin 2003.
Kur nuk merr pjesė nė kongrese tė tillė, atėherė je i vetpėrjashtuar, pra i pa konsideruar dhe i papėrfshirė nė projektet globale dhe rajonale, ku edhe shkojnė fondet e institucioneve ndėrkombėtare.
Kongresi arriti nė pėrfundimin se popullėsia po plaket me shpejtėsi dhe se lindėshmėria po ulet. Si rrjedhojė nė dy dekadat e ardhshme familjet do tė kenė njė strukturė mjaft tė veēantė. Do tė ketė fare pak forca tė reja aktive pėr punė dhe shumė tė moshuar dhe tejet tė moshuar, tė cilėt do tė kėrkojnė kujdes ekonomik, social dhe shėndetėsor, si njerėz tė tėrhequr nga jeta aktive.
Ndaj sigurimet e njė shoqėrie tė tille do tė duhet tė projektohen qysh tani pasi nesėr mund dhe ka gjasa tė jemi pėrball njė bombe sociale.
Situata bėhet edhe me komplekse edhe pėr njė arsye tjetėr, pasi sipas studimeve serioze ėshtė arritur nė pėrfundimin se brezat e sotėm tė rinjė ‘janė tė dėnuar tė bashkėjetojnė me pasigurinė’.
Kjo pėr shkak tė vėshtirėsive nė tregun e punės dhe tė ardhurave relativisht tė ulta. Ndaj shumė prej tyre edhe kur punėsohen kanė frikė tė krijojnė familje dhe duan tė jetojnė vetėm nė ‘robinsonizmin’ e tyre.
Mė keq akoma! Ka prej tyre, nė njė numur tė konsiderueshėm qė ‘sėmuren me sindromin e tė qėnit i pasigurt’.
Kjo lloj patologjie sociale i hedh ata nė jetėn bosh, pa pėrgjegjėsi dhe me sovranitete tė deleguara. Bile me dėshirėn qė si brez tė mos ketė identitetin dhe moralin e pėrgjegjėsisė nė atė perjudhė tė epokės kur jetonė.
Njė rini e pa sigurt sot do tė sjell njė jetė tė adultit jo rentable, dhe si pėrfundim njė pleqėri tė vetbraktisur dhe tė dorėzuar tek fati dhe mėshira e tė tjerėve pas disa dekadave.
Duhet tė bėhet qysh tani e qartė se ēfarė lloj kapitalizmi po ndėrtohet nė Shqipėri dhe ēfarė sistemi sigurimesh do tė duhet tė ndėrtojmė?!
Nėse tregu i sigurimeve pas atij bankarit, vazhdon edhe ai t’u shitet tė huajve si edhe po ndodh ēdo ditė, atėherė sigurimet tona do tė jenė pjesė e njė tregu transakional global, ndėrsa ne, objekte transaksionale tė tregut global pa ēka se jetojmė nė atdheum tonė.
Pėrpunimi i stradegjive afatgjatė do tė duhet tė mbajnė nė vemendje edhe disa ēėshtje tė tjera.Ka njė tezė nė shkencėn e sotme tė ‘Antropologjisė Sociale’ se,” Tė vjetrit e rinj, ndryshojnė nga tė vjetrit e vjetėr”.
Mė shkoqur. 70 vjeēarėt e viteve 2000 ndryshojnė nga 70 vjeēarėt e viteve 1900, si botėkuptim, si njohuri, si aftėsi pėr punė, si marrdhėnie me teknologjinė, me pronėn, mė lėvizjen, etj etj.
Po kėshtu, ata tė viteve 2050 do tė ndryshojnė shumė nga ata tė viteve 2000, pasi priten zhvillime dinamike. Ajo qė ka rėndėsi tė kuptohet ėshtė pėrfundimi i arritur nga antropologėt social, se duhet ritur koha e moshės aktive, qoftė si rendiment nė njėsinė e kohės, qoftė edhe duke u larguar nga puna si pensionist nė njė moshė sa mė tė madhe.
Pra qėllim ėshtė qė tė jemi aktiv gjatė gjithė jetės, si pėrmes studimeve dhe shtimit tė informacionit, ajo qė nė SHBA thiret “edukimi i veteranėve”, ashtu edhe duke kontribuar nė aktivitete rentabėl ekonomike apo shkencore teorike apo aplikative.
Fatkeqėsisht nė Shqipėri kemi njė situatė tė deformuar. Pensionist dhe i moshuar tek ne nuk ėshtė e njėjta gjė. Ka pensionistė pa bėrė tė 60-dhjetat. Kėsaj i thonė tė mbyllėsh minierat e ‘energjisė njerėzore’ dhe shumė njerėz tė mos arrijnė tė njohin plotėsisht potencialet personale dhe bashkėvepruese komunitare, duke mos shpėrfaqur mundėsitė qė fshehin brenda vetes.
Ndėrsa buxhetit tė shtetit, ‘tė rinjtė nė pension’ i kostojnė shumė, pasi duhet tė lėvroi fonde qė do tė mund tė shkonin pėr investime.
Nė kėndvėshtrimin shpirtėror njė jetė pa aktivitet, dėmton shpirtin e njeriut, e shpie atė nė njė plakje tė parakohėshme, ndėrsa shoqėrinė nė njė klimė tė mbyllur mizantropie, ku mungon prodhimi i ideve, nxitėsave tė zhvillimit.
Retė e njė jetė tė zymtė, derdhin herė pas herė shtrėngatat e dhunės verbale apo fizike, tė krimit nė familje apo tė marrėzive tė tjera, si edhe janė xhelozitė e verbėra, apo apsurditetet gjithfarėsh.
Pra tek ne, ende nuk ka njohje reale tė potencialeve tė redimentit njerėzor, ndaj edhe nuk ka objektiva tė artikuluara tė zhvillimit nė tė ardhmen.
Ky nonsense, ndryshe mund tė quhet; “tė ecėsh pėrpara duke parė prapa”.
Pėrpara me iluzion dhe pas me deziluzion!
* * *
Njė sqarim tjetėr themelor ėshtė ai qė lidhet me kalimin e shoqėrisė sė sotme nga “Shteti i Mirqėnies”(wellfaire state) tek “Shoqėria e Mirqėnies” (wėellfaire society).
Ky ėshtė njė kapėrcim epokal dhe bazė arsyetimi pėr stradegjitė e sotme afatgjate nė shoqėrinė moderne europiane. Mirqėnia nuk ėshtė e lidhur vetėm me detyrimin shtetror ndaj individit, aq mė shumė pėr ata qė janė tė moshuar. Shoqėria e mirqėnies lidhet me dy faktorė kryesor:
Sė pari; Me mdryshimin qė duhet tė bėjmė nė vetėdijen tonė mbi konceptin “mirqėnie”. Mirqėnia nuk ėshtė vetėm nocion ekonomik. Ajo ėshtė koncept ekzistencial dhe ėshtė e lidhur me zhvillimin ekonomik, por ėshtė e lidhur pazgjidhshmėrisht mė ambjentin ku jetojmė. Pra ėshtė njė nocion qė lidhet me kushtin, “pėr njė ambjent human ekzistencial”.
Nėse priten pyjet, ndoten ujėrat e lumenjėve, tė liqeneve dhe tė deteve.
Nėse digjen kullotat dhe dėmtohen kodrat e malet.
Nėse kufizohet hapsira jetike urbane apo rurale, duke shpėnė ndėrtesat urbane nė zonat rurale, dhe duke sjell popullėsine rurale nė zonat urbane, tė gjitha kėto deformime vijnė ndesh me njė ligjishmėri bazė tė ekzistencės, qė ėshtė: ‘Akomodimi i antropologjisė nė hapsirė’.
Tė gjithė kėta faktorė qė nga zhurmat, ndotjet, mungesat e kushteve tė shėrbimeve pėr njė jetė normale, apo prishjet klimatike pėr shkak tė ngrohjes globale, shihen sot si faktor tė mirqėnies. ‘I pasur’, nė njė kuptim, je, jo kur merr shumė, por kur shpenzon pak duke administruar.
Tė gjithė kėta faktorė nė “Konferencėn Ndėrkombėtare pėr Ngrohjen Globale qė u zhvillua nė pranverė tė vitit2007, e shtynė ish-presidentin francez Jacque Chirac, tė propozonte qė kėto tė drejta qė lidhen me mirqėnien e njeriut ndaj tė amendohen nė Kartėn Universale tė OKB-s pėr tė Drejtat e Njeriut.
Se dyti: Nisur nga ky kėndgjykimi pėr mirqėnien dhe ‘shoqėrinė e mirqėnies’, pėrcaktohen edhe faktorėt qė ndikojnė nė sigurimin e saj.
Ata janė shteti, por ėshtė edhe tregu, i cili duhet tė investojė pėr ambjentin duke shmangur teknologjitė e vjetruara, si edhe duhet ta ndali dorėn kur pėr fitimet e tijė prishė natyrėn, qetėsinė publike, hedh nė treg mallra jashtė cilėsisė apo standarteve.
Faktor i mirqėnies ėshtė individi dhe komuniteti, tė cilėt duhet tė ruajnė ambjentin ekzistencial, ajrin e pastėr, ujin e kulluar, natyrėn e virgjėr, e cila nuk i vjen dot tė moshuarit pėrmes pensionit, sado qė tė ritet ai.
Sė fundi faktor i mirqėnies ėshtė edhe shkenca, teknologjia, inovacioni teknik si dhe edukimi shkollor, tė cilėt me zbulime tė reja shkencore por dhe me edukim dhe bindje qė vjen nga argumenti shkencor shkollor, e mbajnė gjall dhe aktiv bashkėpunimin e njeriut me natyrėn dhe ambjentin, ku ai jeton.
Kėshtu njeriu shprehet se e do veteveten dhe e respekton atė.
Homofobia kjo sėmundje e globalizmit tė sotėm qė vjen nga vetinteresi i tregut, mund tė pėrballohet vetėm me njė sistem imunitar antroposocial.
Ai quhet:” Duaje njeriun nė ēdo moshė”.[/color]

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi