E vėrteta mbi helenėt...

Shko poshtė

default E vėrteta mbi helenėt...

Mesazh nga Musafir prej Sun May 11, 2008 2:27 am

E vėrteta mbi helenėt...
Pas studimit "Shqipėria, odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen", Mathieu Aref kėrkon tė hapė njė tjetėr debat mbi historinė e vėrtetė tė Greqisė

A mos ka qenė i mbivlerėsuar vendi i grekėve nė historinė e Gadishullit Ballkanik dhe, me sa duket, vetvetiu e pa nxjerrė pikėpyetje ne jemi mėsuar ta ngjisim deri nė periudhėn Mikeniane, e madje edhe mė tej dhe ta vendosim pothuajse natyrshėm si tė ketė qenė faktori thelbėsor i historisė sė kėtij rajoni? Tė varur pas shumė shekujsh kulture klasike, nga imazhi qė helenėt i japin sė kaluarės sė tyre a mos, pėr shkak tė tyre, kemi harruar se kultura tė tjera, tė cilat nuk ishin aspak greke kanė ekzistuar nė kėtė pjesė tė Evropės dhe mund ta kenė ndihmuar atė, duke i dhėnė fizionominė qė tashmė ėshtė e saja, pikėrisht nė momentin kur "mrekullia greke" shfaqi njė qytetėrim, trashėgimtarė tė tė cilit nė shumė aspekte ne ende jemi? Kėto janė dy pyetje qė profesor Dominique Briquel i Universitetit tė Sorbonės, ngre pasi lexon librin e parė tė studiuesit me origjinė shqiptare Mathieu Aref, "Shqipėria, odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen". I botuar gati njė vit mė parė, ky libėr ngriti njė debat, duke prekur njė temė delikate dhe hedhur hipoteza mbi origjinėn e vėrtetė tė Greqisė. Aref ravijėzonte njė botė tjetėr, sė cilės grekėt i detyrohen pėr njė pjesė jo tė vogėl tė sė kaluarės sė tyre. Kur e pyetėm Aref gjatė njė bisede qė patėm me tė pas botimit tė librit se cilat janė pikat e forta qė, sipas tij, argumentojnė faktin se shqiptarėt janė mė tė lashtė se grekėt nė Ballkan, ai u pėrgjigj:

"Thjesht sepse ata rrjedhin prej pellazgėve, tė cilėt, sipas vėshtrimit unanim tė autorėve mė tė vjetėr grekė (Hekateu i Miletit, Helanikos i Mitilenės, Herodotit, Tuqididit, pėr tė pėrmendur kėtu mė tė shquarit), u transmetoi grekėve mitologjinė, kultet, si dhe njė pjesė tė madhe tė kulturės e gjuhės sė tij. Do mė kthehen e tė mė thonė se pėrse ata rrjedhin prej pellazgėve e jo prej ilirėve. Sepse, nė fakt, s‘ėshtė veēse i vetmi dhe po i njėjti popull. Pėr shumė shqiptarė dhe pėr njė pjesė tė mirė tė specialistėve tė epokės komuniste, shqiptarėt mund tė rridhnin vetėm e vetėm prej ilirėve! Faktikisht, e pėr ēudi, pak specialistė kanė ndėrmarrė udhėn e studimeve mbi pellazgėt. Edhe pas pothuaj njėqind vjetėsh, vetėm tre shqiptarė kanė shkruar mbi kėtė popull, Adhamidhi, Spiro Konda dhe Dhimitėr Pilika. Dhe ėshtė shumė pak! Kur shumė studiues tė huaj kishin kuptuar ndėrkohė rolin dhe rėndėsinė e pellazgėve para mbėrritjes sė grekėve. Pėrse pra ilirėt e kanė prejardhjen prej pellazgėve? Kėta tė fundit kishin trevat e tyre nga Atlantiku deri nė Detin e Zi dhe prej dy brigjeve tė Danubit deri nė Egje dhe nė Azinė e Vogėl. Emri i pellazgėve mbetet ‘njė emėrtim pėrgjithėsues‘, duke qenė i pėrshkruar si popull i lashtė parahistorik, i quajtur ‘emėrtim pėrgjithėsues‘ dhe duke qenė i pėrshkruar si popull i lashtė parahistorik i quajtur ‘shpellagji‘, qė do tė thotė njerėzit e guvave".

Pėr tė, qėllimi i kėtij libri ishte vėnia nė vend e sė vėrtetės, asaj tė vėrtete qė historia e ka argumentuar jo nė favor tė shqiptarėve. Pellazgėt, sipas tij, janė ilirėt e mėvonshėm, tė cilėt u hodhėn nė njė cep tė historisė dhe shumė pak studiues u rrekėn tė merreshin me ta. Por, pikėrisht nga pellazgėt nis shpjegimi i gjithė asaj historie "tė shkruar keq", sipas Aref, qė e bėn rolin e grekėve tė mbivlerėsuar ende nė ditėt e sotme.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: E vėrteta mbi helenėt...

Mesazh nga Musafir prej Sun May 11, 2008 2:28 am

Por, ndėrsa ka kaluar vetėm njė vit nga debatet qė u ngritėn nė nivele akademike, pėr kėtė libėr Aref i ka dorėzuar shtėpisė botuese tė tij nė Shqipėri "Plejad" njė tjetėr libėr qė ka tė bėjė sėrish me Greqinė. "Jam i sigurt se edhe ky libėr do tė ngjallė debate tė forta, nė qarqet shkencore dhe akademike, apo nė shtyp", na thotė Aref.

Libri quhet "Greqia (mikenasit=Pelazg) ose zgjidhja e njė enigme", dhe sipas botuesit Ndriēim Kulla, pritet tė dalė kėto ditė nė treg.

Hulumtimet e Aref kėtė herė shkojnė nė zemėr tė historisė sė Greqisė, pėr tė dalė me konkluzione qė hedhin poshtė atė ēfarė historia na ofron pėr kėtė fqinj tonin. Po pėrse Aref zgjedh Greqinė pėr tė hulumtuar mbi tė vėrtetat apo tė pavėrtetat e historisė, apo shkencės ndėr shekuj, kur mund tė merrej me njė vend tjetėr tė Ballkanit?

Nė njė bisedė pėr librin "Odiseja e pabesueshme e njė populli parahelen" ai shprehej: "Unė mendoj qė aktualisht ka argumente tė mjaftueshme, prova dhe elemente tė spikatura, qė u lejojnė historianėve, studiuesve dhe dishepujve tė tyre tė rishkruajnė historinė e Greqisė parahelenike. Nėse mund tė them Greqia ‘parahelenike‘, kjo ndodh sepse historia e Greqisė ‘strico sensu‘ (ajo para shekullit VIII para Krishtit) ėshtė e njohur dhe e klasifikuar pothuajse saktė. Praktikisht ėshtė thėnė gjithēka pėr atė Greqi "strico sensu", tė cilės unė nuk mund t‘i shtoj dot asgjė".

"Greqia (mikenasit=Pelazg) ose zgjidhja e njė enigme", ėshtė njė hulumtim shkencor i bazuar nė vite tė tėra kėrkimesh dhe i bazuar sipas Aref nė argumente tė sakta. Pėr kėtė studiues ka ardhur koha pėr tė folur hapur pėr ato tema qė ndoshta duken "tabu" dhe duket se do tė rrėzojnė njė pėrfytyrim tė ngritur nė vite. Le tė ndalemi nė disa argumente qė Aref na i jep para botimit tė librit. "Tė thuash (siē dėgjoj dhe lexoj aty-kėtu) se greqishtja ka mbetur deri nė fund tė shekullit XIX tė erės sonė gjuhė e tė diturve, e cila nuk ka qenė folur fare nga populli grek apo se ky popull fliste vetėm dialektin arvanitas (dialekt shqip i Atikės dhe i rajoneve tė tjera tė Greqisė), kjo ėshtė pėr mua jo vetėm njė lajthitje, por edhe njė pavėrtetėsi e dukshme. Ka ekuivokė dhe gabime vlerėsimi, tė cilat unė do tė pėrpiqem t‘i sqaroj mė poshtė. Nga ana tjetėr, kur unė lexoj ose dėgjoj edhe se emri ‘grek‘ ėshtė pėrdorur vetėm pas pavarėsisė sė Greqisė, nė vitin 1830, kjo gjithashtu ėshtė njė pavėrtetėsi e dukshme dhe e papranueshme. Shtoj se periudha otomane (katėr shekuj mbisundim), kur Turqit u pėrpoqėn tė zhduknin, madje tė luftonin panhelenizmin dhe gjithēka qė ishte ‘greke‘, nuk mund tė bėjė qė tė harrohet historia, gjuha dhe qytetėrimi grek. Ky lloj mllefi ėshtė jo vetėm foshnjarak, por i pakuptimtė, i dėmshėm dhe i dėnueshėm. Pra, le ta shpėrfillim ēdo shovinizėm tė tepruar dhe ēdo ēorbė tė dėmshme", thotė Aref.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: E vėrteta mbi helenėt...

Mesazh nga Musafir prej Sun May 11, 2008 2:28 am

Sipas tij, dialekti arvanitas ka qenė njė dialekt i folur nė rajone tė shumta tė Greqisė, megjithėse nė Epirin e Jugut flitet dialekti toskė. Por kjo nuk ėshtė arsye pėr tė pohuar se e gjithė Greqia fliste dialektin arvanitas! Sipas tij, "historia duhet rivendosur nė kontekstin e epokės".

"Gjatė pushtimit otoman, shqiptarėt arritėn suksese. Nė tė vėrtetė, nė kėtė periudhė ata gjenden kudo, pėr ata flitet nė tė gjithė pellgun mesdhetar (zyrtarė tė lartė tė Perandorisė Otomane, guvernatorė, vezirė, ushtarakė tė lartė, arkitektė, mercenarė etj.), dhe u shquan pėr trimėrinė e tyre, besnikėrinė dhe aftėsitė e tyre. Janė tė shumtė ata qė zėnė poste tė rėndėsishme qysh me ardhjen e Perandorisė Otomane, nė shekullin XIII deri nė Revolucionin Turk, tė organizuar nga xhonturqit, organizatė patriotike turke, e cila midis protagonistėve tė tjerė pėrfshinte shumė shqiptarė ose turq me zanafillė shqiptare, ndėr tė cilėt Ataturku. Heronjtė e pavarėsisė greke, nė pjesėn mė tė madhe ishin shqiptarė tė rajoneve shqipfolėse dhe nė veēanti nga Epiri. Ndėr kėta mund tė pėrmendim Boēarin, Zavallas, Bubulinėn dhe tė tjerė jo mė pak tė shquar. Pra, nė planin gjeopolitik ėshtė e qartė se shqiptarėt e kėsaj epoke luajtėn njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė rajon tė Ballkanit jugor dhe tė pellgut mesdhetar. Qė nė Parlamentin grek ka pasur (siē kam dėgjuar apo e kam lexuar diku) oratorė tė cilėt bėrtisnin nė dialektin ‘arvanitas‘, kjo nuk mė habit aspak, pasi drejtuesit e mėdhenj dhe protagonistėt e pavarėsisė greke merret vesh se ishin arvanitas", thotė Aref.

Sipas tij, historia sot nuk mund tė ribėhet, por tė paktėn ta rishkruajmė duke sjellė aty korrigjimet dhe modifikimet e nevojshme. "Pra, duhet tė rivendoset e vėrteta nėpėrmjet argumentesh bindėse dhe tė arrijmė qė tė pranohet (nė mjediset shkollore dhe universitare) se asnjė tregues nuk e provon ekzistencėn e helenėve pėrpara shekullit VIII para Krishtit dhe qė gjuha pellazgo-ilire ėshtė nė zanafillė tė greqishtes, latinishtes, keltishtes dhe si rrjedhojė edhe e gjuhėve tė tjera tė njė trungu ose tė lidhura ngushtė me atė (nėnkuptohet, pėrveē gjuhėve mė tė vonshme, tė pėrhapura nė Evropėn Lindore nė shekujt VI-X pas Krishtit)", thotė ai. Sigurisht qė do tė jenė historianėt ata qė do tė pranojnė apo tė hedhin poshtė me konkluzionet e tyre teoritė e ngritura nga Aref nė kėtė libėr.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: E vėrteta mbi helenėt...

Mesazh nga Musafir prej Sun May 11, 2008 2:29 am

Por vetė ky studiues thotė se ēdo gjė ėshtė e bazuar nė fakte, por pėrse Aref duhet tė humbte kaq vite duke u marrė me kėto studime.

"Gjithnjė kam qenė mosbesues", thotė ai. "Kam kaluar nė shoshė gjithēka qė kam mundur tė lexoj, tė dėgjoj ose tė studioj, duke i mėshuar gjithēkaje pro dhe kundėr tyre, duke verifikuar burimet dhe saktėsinė e teksteve. Nė veprat e mia unė nuk i pėrkrah aspak disa autorė, tė cilėt nuk kanė kryer njė punė koherente, rigoroze ose tė mbėshtetur nė argumente bindėse, me vend, si dhe me referenca tė verifikueshme. Unė nuk jam gjithmonė i tė njėjtit mendim me disa autorė, tė tillė si Robert d`Angelys (unė e kam lexuar volumin e tij vetėm pasi kam shkruar rreshtat e fundit tė dy veprave tė mia), Nermin Vlora-Falaski (tė cilėn e kam njohur dhe e kam takuar) apo Catapanon (kėta tė fundit unė nuk i citoj fare dhe nuk figurojnė nė bibliografinė e librave tė mi) dhe tė tjerė akoma, vėrtetėsia e tė cilėve, mungesa e drejtėsisė dhe e besueshmėrisė apo fantazia e tė cilėve vetėm se mund ta dėmtojnė vėrtetėsinė e historisė parahelene (Ballkan, Mesdhe dhe Evropė Qendrore) dhe historinė e tė parėve tė shqiptarėve. Pėr sa i takon Faverialit dhe Aridhisti Kolės, nuk mė ėshtė dhėnė rasti tė lexoj veprat e tyre (tė lexuarit e asaj qė shpreh pėrmbajtja e librave tė tyre, nuk do ta kishte ndryshuar asgjė nė studimet dhe hulumtimet e mia)", thotė Aref.

Ai u ka besuar autorėve tė lashtė, pasi ata kanė qenė, janė shumė mė pranė ngjarjeve qė i kanė paraprirė ata ose realitetit tė epokave tė tyre respektive se sa disa autorėve modernė, tė cilėt janė bazuar nė "tė pranuarėn pėrgjithėsisht", nė pėrllogaritje me hamendje tė ēdo lloji qofshin, nė informacione tė paverifikueshme, nė bindjet e tyre vetjake ose vlerėsimet e tyre. "Pra, mprehtėsia e syrit kritik (konstruktiv) imponohet nė kėtė fushė tė vėshtirė, tė palėvruar dhe tė mbushur me tė papritura, e cila ėshtė historia parahelene", thotė Aref.

Mathieu Aref ka lindur nė Kajro. Prindėrit e tij kanė lindur nė krahinėn e Matit. Tashmė ai jeton nė Francė dhe i ėshtė dedikuar prej vitesh hulumtimit tė historisė.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: E vėrteta mbi helenėt...

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi