Vetėvrasjet, njė dhimbje e injoruar nga shteti dhe shoqėria

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

default Vetėvrasjet, njė dhimbje e injoruar nga shteti dhe shoqėria

Mesazh nga Musafir prej Fri Jun 06, 2008 3:45 pm

Vetėvrasjet, njė dhimbje e injoruar nga shteti dhe shoqėriaIntervistoi Av.Dr. Bashkim Nikolla





1.Cila ėshtė gjendje e fenomenit tė vetėvrasjes sipas studimit "Vetėvrasja dhe motivet pėr tė jetuar"?Dje u varros njė vogėlush 10-tė vjeēar, i cili i dha fund jetės nė moshėn miturake, duke u varur nė njė degė kumbulle, atje e ku lozte pėrditė me shilarsin e tij. Pardje u vetėvra njė 22 vjeēare nė Tropojė, njė ditė mė parė njė 25 vjeēar nga Pogradeci u vetėvra me kabėll elektrik... dhe kėshtu kronikat e zeza mund tė vazhdojnė ēdo ditė. Nga ana tjetėr qetėsi dhe indiferentizėm.

Nė mėnyrė shumė telegrafike, disa nga dukuritė mė kryesore tė fenomenit tė vetėvrasjes, janė kėto:

Nė ēdo 24 orė, ose ēdo ditė, 1 person vetėvritet; nė ēdo 11 orė, 1 person tenton tė vetėvritet, shifrat reale janė shumė mė tė larta se tė dhėnat zyrtare; duke filluar nga viti 2000 e deri nė vitin 2007, kurba e vetėvrasjeve, vjen vetėm nė rritje; para viteve 1990, numri i vetėvrasjeve ka qenė i pa pėrfillshim; shkalla e vetėvrasjeve (vetėvrasje nė 100 000banorė) nė vitin 2007 ėshtė 7.001, gati dy herė mė e lartė se nė Kosovė; ndėrsa nė botė vetėvrasja ėshtė shkaku i dhjetė i vdekshmėrisė, nė Shqipėri, grupi: trauma, helmime, aksidente, evidencohet si shkaku i katėr i vdekshmėrisė, pra shumė mė e lartė se mesatarja botėrore; kurse vetėvrasja, qė zė 30% tė grupit tė mėsipėrm, evidencohet si shkaku i pestė ose i gjashtė i vdekshmėrisė, shifėr kjo mė tepėr se dyfishi i shkallės botėrore. Dhe nė vazhdim mund tė renditim dukuri tė tjera: pėr grup moshat e tė miturve, adoleshentėve, vetėvrasja, evidencohet si njė nga shkaqet kryesore tė vdekshmėrisė, shkalla e vetėvrasjes sė tė miturve ėshtė shumė mė e lartė se ajo botėrore (2-2.95). , kohėt e fundit vėtėvrasjet e kėsaj grup-moshe janė shtuar nė mėnyrė tė ndjeshme; shkalla e vetėvrasjeve tė adoleshentėve dhe tė rinjve, ėshtė mė e lartė se ajo e grup moshave tė rritura, sidomos tė grupit mbi 60 vjeē, ku nė shkallėn botėrore zė vendin e parė, pra nė Shqipėri, shkalla botėrore e vetėvrasjeve paraqitet pėrmbys; vetėvrasja renditet menjėherė mbas vdekjeve automobilistike, nė vitin 2008, ka rritje tė ndjeshme tė vdekjeve dhe mbytjeve aksidentale; shkalla e vetėvrasjeve ėshtė mė e lartė se ajo e vrasjeve, shumė mė e lartė se e vdekjeve aksidentale dhe fare pranė vdekjeve automobilistike. Nė qoftė se do tė evidencoheshin tė gjitha rastet e vetėvrasjeve, ashtu si evidencohen vdekjet nga aksidentet automobilistike, shkalla e vetėvrasjeve do tė ishte ndjeshėm mė e lartė.



2. Ē'tė veēanta sjell ky libėr?

Studimi "Vetėvrasja dhe motivet pėr tė jetuar", ėshtė i i pari i llojit tė tij dhe cili sjell njohuri tė reja tė panjohura nga lexuesi i thjeshtė deri tani pėr fenomenin e vetėvrasjes. Pavarėsisht nga disa studime tė pjesėshme dhe sporadike, deri tani, fenomeni i vetėvrasjes ka qėn i injoruar, gje qė e vėrteton edhe mungesa e njė studimi komplemetar.

Ai ėshtė i destinuar pėr ēdo kategori lexuesi, i domosdoshėm pėr personat pėrgjegjės tė cilėt kanė nė ngarkim individė me prirje vetėvrasėse, apo me probleme tė rėnda tė shėndetit mendor, patologjik, apo fizik etj, por njėkohėsisht i domosdoshėm pėr edukimin konkret qytetar, nė fushėn e njohjes dhe parandalimit tė vetėvrasjes, i nevojshėm pėr specialitėt e drejtėsisė penale dhe punonjėsit e policisė, njė dritare mė tepėr edhe pėr psikologėt dhe punonjėsit social, ai duhet tė jetė njė libėr nė bibliotekėn e ēdo familjeve, ashtu si libri i guzhinės, mjeku i vetėvetes, apo libri i shpegimit tė endėrrave.



3. Kujt i drejtohet ky liber dhe cfare synimi ka ai?

Nė kuptim tė pėrditshėm, ky libėr ju drejtohet tė gjithve: individit, shoqėrisė, shtetit, pushteteve, legjislativit dhe politikės. Konkretisht i drejtohet: individit, pėr ta vlerėsuar dhe dashuruar mė shumė jetėn e tij dhe tė tė tjerėve. Nėpėrmjet kėtij studimi ai do tė mund tė njohė mė mirė fenomenin e vetėvrasjes, si dhe mėnyrat e parandalimit tė saj; shoqėrisė pėr tė qėnė mė sensible ndaj fatit tė individit, sidomos atyre tė pambrojtur, s htetit, pėr tė flakur tej nėnvleftėsimin dhe indiferencėn ndaj fenomeniit tė dhimshėm tė vetėvreses dhe pėr ta parandaluar atė nėpėrmjet institucionave, mjeteve, metodave dhe instrumenteve tė posaēme; legjislativit, qė tė mos jetė nė rolin e spektatorit nė humbjet e qindra jetėve tė pafajshme adoleshentėsh dhe tė rinjsh, tė cilat, s'janė gjė tjetėr veēse viktima tė kėtij realiteti, duke rregulluar raportet e vetėvrasjes me legjislacionin nė tėrėsi dhe ligjin penal nė veēanėti, politikės, qė tė hulet mė nė tokė, pranė halleve dhe shqetėsimeve tė mėdha tė njeriut tė thjeshtė dhe sidomos individėve qė mendojnė se vetėvrasja ėshtė njė gjė e huaja pėr ata dhe tė afėrmit e tyre, pasi vetėvrasja mund tė trokasė nė ēdo portė. Pėrveē tė tjerash ky studim pėrmban edhe tė dhėna enciklopedike, historike, arkivore, njohuri psikologjike, penale, .kriminologjike, sociale etj.

4. Cila ėshtė shkurtimisht pėrmbajtja?

Pa pėrmendur lėndėn e kėtij studimi, e cila ėshtė shumė e gjerė, nė mėnyrė sintetike, mund tė themi se ai trajton fenomenin e vetėvrasjes nė tė gjitha fazat e evoluimit tė tij, qė nga lindja e mendimit, shfaqja e tij, pėrgatitja, tentativa dhe realizimi.Nė trajtimin e kėtyre problemeve, gjithmonė ėshtė synuar aspekti i parandalimit tė kėsaj vepre. Subjekti, gjatė gjithė fazave tė zhvillimit tė vetėvrasjes, me dashje apo pa dashje, lėnė shėnja verbale, apo materiale nė botėn e jashtme, tė cilat janė tė kapshme, tė dallushme dhe tė kuptueshme e nė kėtė mėnyrė mbas tyre mund tė konstatohet prirja pėr vetėvrasje. Nė kėro kushte ėshtė shumė mė e lehtė mundėsia pėr tė ndėrhyrė e parandaluar atė. Trajtime me interes janė edhe problemet qė lidhjen me kuptimin e jetės dhe motivet pėr tė jetuar, pikėpamjet filozofike, fetare, shkencore dhe popullore pėr jetėn dhe vetėvrasjen, vėshtrimi historik i vetėvrasjeve dhe vetėvrasjet mė tė bujshme nė shekuj, sektet fetare vetėvrasėse, shkaqet e vetėvrasjes dhe faktorėt e rrethanat qė ndikojnė nė aktivizimin e tyre, raportet e vetėvrasjes me ligjin penal, dallimi i simulimit tė vrasjes si vetėvrasjes, veēori tė vetėvrasjes nė grup moshat e tė miturve, adoleshentėve dhe tė rinjve etj, etj.



5. Cilat janė disa nga arėsyet e treguesėve kaq tė lartė tė vetėvrasjeve?

Nė rradhė tė parė ato lidhen me shkaqet e vetėvrasjes, si dhe rrethanat e faktorėt qė i favorizojnė ato.Para se tė flasim pėr to le tė pėrmendim disa arėsye qė kanė tė bėjnė me vlerėsimin dhe instrumentet shtetėrore e shoqėrore tė parandalimit tė vetėvrasjes, tė cilat kur nuk ekzistojnė apo nuk funksionojnė, ndikojnė nė rritjen e treguesėve tė kėtij fenomeni.

Parandalimi i fenomenit tė vetėvrasjes nė Shqipėri, jo vetėm qė nuk ėshtė ngritur nė nivelin e njė institucioni, por mungojnė edhe instrumentet mė elementare tė njė parandalimi tė orhanizuar. Vihet re njė indiferencė e theksuar shtetėrore dhe shoqėrore pėrballė fenomenit tė vetėvrasjes nė rritje.

Nė bazė tė nenit 21 tė Kushtetutės, jeta e personit mbrohet me ligj. Edhe jeta e individėve qė vetėvriten apo tentojnė tė vetėvriten konsiderohet jetė dhe si e tillė, duhet tė mbrohet me ligj. Shqipėria ėshtė shumė larg zbatimit tė kėtij parimi kushtetues dhe akoma mė larg nga qėndrimet bashkėkohore. Ē' tregon realiteti:

Pothuajse mungojnė prononcimet apo qėndrimet shtetėrore tė niveleve tė larta pėr njė vlerėsim mė human, ligjor dhe social tė kėtij fenomeni. Vetėvrasja nuk lexohet nė asnjė nga prioritet qeveritare e nė tė njėjtėn kohė edhe problemet e shėndetit mendor. Nė analizėn vjetore 2007 tė Policisė sė Shtetit, nuk u fol asnjė fjalė pėr kėtė dukuri, megjithėse ėshtė dhe duhet tė jetė objekt pune i saj. Ekziston njė terr i vėrtetė informativ i treguesve, rasteve dhe akteve tė vetėvrasjeve. I vetmi burim ku mund tė gjenden tregues tė tillė ėshtė komunikata ditore e Ministrisė sė Brendshme. Ky dokument tashmė nė faqen e internetit tė kėtij institucioni, jo vetėm qė publikohet shumė rrallė, por edhe nė ato raste, vetėvrasjet nuk pasqyrohen. Mungojnė iniciativat shtetėrore dhe shoqėrore pėr parandalimin e kėtij fenomen. Media vazhdon t'i pėrcjellė kėto ngjarje kryesisht nė formėn e kronikave tė zeza.

Parandalimi i vetėvrasjeve, nė shumicėn e rasteve ėshtė matėsi kryesor i kujdesit dhe politikave qeveritare pėr shėndetin mendor tė popullsisė. Nė Britani gjatė viteve 90-tė, si qeveria konservatore ashtu dhe ajo laburiste parashikuan nė programet e tyre qeveritare reduktimin e rasteve tė vetėvrasjeve, si qėllimin kryesor tė pėrmirėsimit tė shėndetit mendor nė nivel shoqėror. Nė vitin 1998, reduktimi i vetėvrasjeve ishte njė nga prioritet kryesore tė Organizatės Botėrore pėr Shėndetin.

Kurse nė vendin tonė aspekte tė tilla nuk janė parashikuar nė asnjė program qeveritar. Nė muajin maj 2005, u krijua njė komision qeveritar pėr studimin e vetėvrasjeve. Nuk dihet nė se ky komision funksionoi, nė se pėrfundoi ky studim, por . muajt qė pasuan, u shoqėruan me rritje tė numrit tė vetėvrasjeve. Edhe qeveria aktuale, nuk po tregon asnjė kujdes tė veēantė pėr parandalimin e vetėvrasjeve. Ajo po i pėrcjell tė gjitha rastet me njė qetėsi sublime dhe terr informativ. Dhe shoqėria shqiptare, siē ndodh rėndom, ashtu si pėr problemet madhore edhe pėr atė tė vetėvrasjeve, s'ka se si tė mos jetė tepėr indiferente. Gjithashtu, ndikojnė negativisht nė parandalimin e kėtij fenomeni, edhe mungesa e njė ligji pėr parandalimin e vetėvrasjeve, niveli jo i lartė profesional i Policisė dhe Prokurorisė pėr tė dalluar simulimin e vrasjes si vetėvrasje, zbulimin dhe ndėshkimin e autorėve tė shtytjes nė vetėvrasje, apo shkaktimit tė vetėvrasjes, si pasojė e njė veprimtarie tė mėparshme kriminale e sidomos marrėdhėnieve seksuale me dhunė, mbas tė cilave mund tė ndodhė edhe vetėvrasja.



6. Si ta kuptojmė mungesėn e strukturave tė posaēme pėr parandalimin e vetėvrasjes.

Nė tė gjithė botėn edhe nė Shqipėri, pėr parandalimin e aksidenteve automobilistike funksionojnė struktura shtetėrore tė specializuara dhe investimet nė kėtė drejtim janė tė konsiderueshme si nė drejtim tė infrastrukturės rrugore, sinjalistikės, trainimit, kontrollit etj. Pėr parandalimin e vdekjeve aksidentale ekzistojnė struktura tė specializuara, tė cilat veprojnė nė bazė tė njė sistemi tė tėrė ligjor e nėnligjor. Pėr parandalimin e vetėvrasjeve, qė renditet ndėr shkaqet kryesore tė vdekshmėrisė, nuk ekziston anjė strukturė shtetėrore dhe shoqėrore e specializuar dhe, nga ana tjetėr, nuk rezulton tė ketė njė strategji kombėtare nė kėtė drejtim.Parandalimi i kėtij fenomeni nuk mund tė bėhet nė mėnyrė globale, indirekte dhe pa strategji e projekte.



7. Ēfarė mund tė pėrmbajė njė ligj pėr parandalimin e vetėvrasjeve?

Janė tė shumta problemet qė mund tė pėrmbajė njė ligj i tillė. Bota ka praktika tė hershme, por vendi ynė ka veēoritė e tij specifike. Si disa nga elementėt mė tė rėndėsishėm tė kėtij ligji mund tė pėrmendim:

Ndalimi i tė miturve dhe adoleshentėve tė marrin pjesė nė predikimet fetare pa praninė dhe pėrgjegjėsinė e prindėrve apo kujdestarėve,ndalimin e propagandės fetare dhe ēdo propagande tjetėr qė nxit fenomenin e vetėvrasjes, ngritjen e njė institucioni shtetėror pėr administrimin dhe parandalimin e kėtij fenomeni, ngritja dhe mbėshtetja e qendrave jo qeveritare pėr edukimin dhe parandalimin e vetėvrasjeve, detyrimin shtetėror pėr evidencimin statistikor tė vetėvrasjeve dhe tentativave pėr vetėvrasje, rehabilitimin e detyrueshėm tė viktimave dhe personave qė kanė pėsuar impakt nga njė akt i tillė; kurimin e posaēėm tė personave depresive apo me sėmundje tė tjerė tė shėndetit mendor, zgjerimin e kuptimit ligjor tė shtytjes nė vetėvrasje, parashikimin si vepėr penale mė vete tė bashkėpunimit nė vetėvrasje, sigurimin e mjeteve me rrezik qė mund tė pėrdoren edhe si mjete vetėvrasjeje, fonde financiare pėr rininė shkollore, universitare, fshatare dhe qytetare, nė drejtim tė integritetit social etj.

Ligji amerikan i quajtur "Nė kujtim tė Garret Lee Smithit", pėrcakton fonde pėr qeveritė e shteteve dhe lokale nė mėnyrė qė ato tė pėrqendrohen tek shėrbimet shėndetėsore pėr problemet psikologjike dhe pėrpjekjet pėr parandalimin e vetėvrasjes nga tė rinjtė. Gjithashtu ky ligj pėrfshin klauzola pėr tė ndihmuar universitetet qė tė ngrenė shėrbime pėr shėndetin mendor nė qytetet studentore.

8. Ku janė nevojat e pėrmirėsimi tė ligjit penal?

Shkaktimi i vetėvrasjes ėshtė parashikuar si vepėr penale nė Kodin Penal tė Republikės sė Shqipėrisė dhe nė Kodin Penal Ushtarak.. Sipas nenit 99 tė Kodit Penal, shkaktimi i vetėvrasjes ose i tentativės sė vetėvrasjes tė njė personi, si rrjedhojė e trajtimit tė keq sistematik ose nga sjellje tė tjera sistematike qė prekin rėndė dinjitetin, tė kryera nga personi qė e ka nė vartėsi materiale apo ēfarėdolloj vartėsie tjetėr, dėnohet me gjobė ose me burgim gjer nė pesė vjet.

Kėto ndryshime duhet tė pėrfshijė jo vetėm shkaktimin e vetėvrasjes sė njė personi nga personi qė e ka nė vartėsi materiale apo nė ēfarėdo lloj varėsie tjetėr, por edhe shkaktimin e vetėvrasjes nga rrethana tė tjera: pėrfshirė propagandėn vetėvrasėse e ēfarė do lloji qoftė, indoktrinimin nė moshat e reja etj. Njėkohėsisht mund tė rishikohen edhe sanksionet e kėtij neni, duke u parashikuar dėnime mė tė larta se 5 vjet.

Gjithashtu mund tė zgjerohet kuptimi i vetėvrasjes si pasojė e njė veprimtarie kriminale Nė Kodin Penal tė Republikės sė Shqipėrisė parashikohen disa vepra penale, (neni 100-103 ) ku vetėvrasja konsiderohet si pasojė e njė veprimtarie tjetėr kriminale dhe konkretisht e krimeve tė marrėdhėnieve seksuale. Mendoj se si rrethanė cilėsuese nė sanksionet e neneve 100-103 tė Kodit Penal, krahas vetėvrasjes duhet shtuar edhe tentativa pėr vetėvrasje.

Ndėrsa bashkėpunimi nė vetėvrasje, nuk ekziston nė Kodin Penal si vepėr penale. Duhet tė parashikohet si e tillė shtytja, detyrimi apo dhėnia e ndihmės pėr vetėvrasje. Kjo vepėr mund tė jetė njė nen mė vete, ose njė paragraf i nenit 99, shkaktimi i vetėvrasjes, ku sanksionet penale tė jenė mė tepėr se 5 vjet heqie lirie.

Praktika penale botėrore e ka tė pėrcaktuar qartė pėrgjegjėsinė penale tė bashkėpunimit nė vetėvrasje.



9. Cili ėshtė roli i Policisė sė shtetit nė parandalimin e vetėvrasjes?

Policia e Shtetit, ende nuk e ndjen si objekt pune parandalimin e vetėvrasjes. Ėshtė pikėrisht ajo qė e administron kėtė vepėr pėr tė sqaruar shkaqet dhe rrethanat e kryerjes nė kuadėr tė parandalimit tė kėtij fenomeni, si dhe pėr tė: pėrjashtuar mundėsinė e simulimit tė njė vrasje si vetėvrasje, pėr tė vėrtetuar ose pėrjashtuar pasojėn e vetėvrasjes si rezultat i krimeve seksuale, zbuluar mjetet kriminale tė kryerjes sė aktit, mbajtja e tė cilave pėrbėn vepėr penale, diferencuar autorėt e shkaktimit tė vetėvrasjes ku nė praktikėn e pėrditshme janė vėrejtur edhe raste tė tilla. Aktualisht mungon funksioni i specialistit pėr vetėvrasje, sistemi statistikor lė pėr tė dėshiruar dhe i ndaluar jo vetėm pėr qytetarėt, por edhe studiuesit, njohuritė ne programin mėsimor pėr kėtė fenomen, pothuajse mungojnė. Nė kėtė situatė, as qė mund tė flitet pėr parandalim tė pėrgjithshėm, apo tė posaēėm tė vetėvrasjeve.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Vetėvrasjet, njė dhimbje e injoruar nga shteti dhe shoqėria

Mesazh nga Musafir prej Fri Jun 06, 2008 3:46 pm

10.Cilat janė shkaqet kryesore tė vetėvrasjes?

Ndėr shkaqet kryesore tė vetėvrasjeve nė studim pėrmenden: gjendja psikologjike e individit, ku shquhen faktorė psikologjikė, patologjikė dhe biologjikė, tė cilėt shkaktojnė dhimbje tė thellė, ndikimet filozofike, teorike, fetare, estetike, artistike etj pėr jetėn, rėndėsinė dhe vazhdimėsinė e saj, ekzistenca e fajit dhe pėrgjegjėsisė apo ndjenjės sė fajit dhe pėrgjegjėsisė, pas kryerjes apo mendimit pėr kryerjen e njė veprer antiligjore, antisociale, apo tė amoralshme, tronditja e thellė psikike, si pasojė e traumave tė rėnda psikike apo ngjarjeve tė rėnda, hakmarrja, ndaj personit apo personave pėrgjegjės, pėr sjellje apo veprime qė viktima i konsideron tė dėmshme ndaj tij, traumat e rėnda si pasojė e trajtimi tė keq sistematik, sjelljeve te tjera sistematike qė prekin rėndė dinjitetin, ose veprimeve tė rėnda kriminale qė prekin nderin, moralin dhe shėndetin. Veē tyre, praktika njeh edhe shkaqe tė tjera si: zbatimi i urdhrit, tė ndjerit si detyrim pėr t'u vetėvrarė, realizimi i misionit etj. Ndodh qė personi te ketė edhe mė shumė se njė shkak vetėvrasjeje. Nė pėrgjithėsi, shkaqet ndėrthuren dhe alternohen me njėri - tjetrin.

Shkaqet e vetėvrasjes mund tė veprojnė tek njė masė e madhe njerėzish, por jo tek tė gjithė ata, efektet janė tė njėjta. Lindja e tendencės pėr vetėvrasje dhe pasoja - vdekja, vjen vetėm atėherė kur shkaqet veprojnė nė kushte dhe rrethana specifike. Kushtet dhe rrethanat janė tė veēanta pėr tė miturit, adoleshentėt, tė rinjtė dhe tė rriturit, ato janė individuale dhe sociale; psikologjike, sociologjike psikiatrike, gjenetike, biologjike, mjekėsore etj.

Nė mėnyrė tė pėrgjithshme, rrethanat dhe faktorėt qė favorizojnė fenomenin e vetėvrasjes mund t'i rendisim si mė poshtė:

Depresioni :pėr shkaqe sociale, familjare, individuale, pas divorcit, pas humbjes se njerėzve tė dashur etj, ankthi. Pniku: agorafobia. Homofobia, mungesa e ndjenjės sė dashurisė pėr anėtarėt e gjinisė sė njėjtė, stilet jo normale tė tė menduarit, kujtesės dhe tė zgjidhjes sė problemeve, fajėsimi i vetvetes pėr ngjarje negative, ēregullimet e personalitetit : personaliteti i ērregullt antisocial., pėr tė qenė nė qendėr tė vėmendjes, pėr tė pasur tė tjerė nėn kontroll, paranojat, skizofrenia, faktorė biologjike: ērregullimet seksuale, homoseksualiteti, steriliteti, paaftėsia pėr zgjidhjen e problemeve, mungesa e shpresės, agresiviteti, problemet shqetėsuese familjare : konfliktet, varfėria, paaftėsia, shpėrbėrja, ndarjet, divorcet, humbjet e parave nė skema tė dyshimta, emigracioni, papunėsia, varėsia kimike:alkooli, drogat, medikamentet, semundjet e pashpresa: SIDA, kancer, antidepresivėt kur meren me tepricė, tradita, ngjarje apo rrethana te ndryshme stresuese, veshtiresite e jeteses dhe ato te komunikimit mes njerėzve, abuzimi fizik, emocional, seksual, pėrdhunimi,dhuna: politike, shtetėrore, ligjore, ne media, nė ekran nė lajme, nė programet e tjera televizive, midis njerėzve, ndaj kafshėve;. traumat psikologjike nga luftėrat, impakti nga aktet e vetėvrasjes etj etj.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi