amerika eshte zbuluar nga arabet!!!

Shko poshtė

default amerika eshte zbuluar nga arabet!!!

Mesazh nga bledikorcari prej Wed Jul 02, 2008 1:51 pm

Arabėt, nėpėrmjet ngushticės sė Gjibraltarit (shtyllave tė Herkulit), shėnohet se lundruan pėr qėllime tregtare deri nė Islandė, nė Rhin dhe Balltik. Gjithashtu nga Perėndimi ishte ujdhesa e Kanaries si gur pėr t’u hedhur pėrtej nė Atlantik pėr tė zbuluar vendet e Amerikės.

Tė njihen faktet
Tė parėt qė shkelėn nė tokėn e Amerikės janė arabėt.
Tregtia e arabėve me vendasit.
Hartat u pėrgatitėn 477 vjet para Kolombit.
Hartat arabe nė dorė tė zbuluesve tė Amerikės.
Hartat e Kolombit ishin tė gatshme pėr tė gjetur Amerikėn.
Bregu lindor i Amerikės Qendrore mbante lidhje e bėnte tregti mė arabėt.
Gjurmė emrash nė perėndim tė Britanisė sė Madhe.
Gjurmė fjalėsh arabe te vendasit indianė tė Amerikės sė Mesme.
Pėr herė tė parė kėtė njoftim na e bėn tė njohur studiuesi Khalid Sheldrake. Dr. Sheldrake nė fillim na jep legjendėn e flokėverdhėve – vikingė, tė cilėt nė shek.

VII – X, kalojnė nga Islanda nė Groenlandė, prej aty kalojnė nė Kanada e zbresin nėpėr bregun lindor tė Amerikės deri nė Meksikė, gjithmonė si kusarė deti e grabitqarė banorėsh edhe nė tokė. Po e shėnojmė shkurtimisht atė qė Sheldrake thotė dhe e argumenton qė nė fillim tė viteve ’30 tė shek. XX. Vikingėt nuk vazhduan mė rrugėn e perėndimit, po zbritėn nė jug. Ata arritėn deri nė Gadishullin Apenin, kaluan nė jugun e Ballkanit e kaluan edhe nė Kostandinopojė. Pas shekullit tė X-tė, prapė Amerika mbeti e panjohur nga evropianėt, qofshin edhe vikingėt.

Arabėt, nėpėrmjet ngushticės sė Gjibraltarit (shtyllave tė Herkulit), shėnohet se lundruan pėr qėllime tregtare deri nė Islandė, nė Rhin dhe Balltik. Gjithashtu nga Perėndimi ishte ujdhesa e Kanaries si gur pėr t’u hedhur pėrtej nė Atlantik pėr tė zbuluar vendet e Amerikės. Sė pari, zbuluan Azoret e dolėn nė brigjet e Amerikės.

Arabėt e vizatuan me kujdes nėpėr harta e u kthyen nė Evropė. Kjo ka ndodhur 447 vjet para zbulimit tė Amerikės (Indisė) nga Kolombi. Arabėt dhe morenėt bėnė tregti nė kontinentin amerikan e mė e rėndėsishmja ėshtė se lanė shenja tė njė kulture zhvillimi e jetese tek vendasit. Hartat e pėrgatitura prej tyre nė kėtė kontinent qenė nė pėrdorim nė Spanjėn arabe. Shenja tė arabėve mbetėn edhe nė perėndim tė Anglisė, ku edhe nė ditėt e sotme njė qytet quhet Bur Abbas. Gjithashtu, nė gjuhėn e pėrditshme tė banorėve tė Amerikės Lindore sot pėrdoren disa fjalė tė gjuhės arabe.

Besimi te kultura arabe nė Spanjėn e pushtuar pas rėnies sė arabėve, ishte i dukshėm te njerėzit e hierarkisė sė vendit, te perandorė e sundues tė vendit. Kėshtu, kur sundimi e qytetėrimi arab ra, perandori i madh, Karlamani, dėrgoi tė birin pėr ta edukuar tek muslimanėt e Spanjės, mbasi asnjė vend i Evropės s’ishte i besueshėm pėr tė. Kjo edhe pėr faktin se mungonte eksperienca e dhėnies sė diturisė e qytetėrimit nė Evropė. Besimi te kultura e qytetėrimi arab duket edhe te njė tjetėr personalitet i Mesdheut, te Frederiku i Siēilisė. Ky, sipas biografėve, kishte marrė njohuri nga myslimanėt arabė, mundi t’u pėrballojė edhe propogandės sė kishės, derisa u bė musliman.

Evropa njeh Kolombin si zbulues tė Amerikės e Amerigo Vespuēin pėr emrin e saj. Dr. Khalid Sheldrake e jep thjeshtė tregimin se si Kolombi merr guximin pėr tė kaluar Atlantikun. Krejt rastėsisht, Kolombi pa njė tė panjohur me disa harta nė dorė. Vizatohej njė tokė e huaj, qė s’njihej nga detarėt evroianė. Si detar i pėrgatitur qė ishte, mendoi qė tė shkonte nga Perėndimi pėr nė Indi me anė tė kėtyre hartave. E dinte se mbretėria e vendit tė tij kishte nevojė pėr tė ardhura, pasi arka ishte boshatisur nga luftėrat. Shkoi te mbretėresha Izabela, mori furnizimet e bėri pėrgatitjet e nevojshme dhe u nis pėr udhėtim. Zbuloi Amerikėn, po i tha Indi. Nga ky tregim shohim se qėllimi nuk ishte zbulimi, po ari.

Amerigo Vespuēi, i pari guvernator i emėruar prej mbretit tė Spanjės, thuhet t’i ketė dhėnė emrin e tij kontinentit tė zbuluar fillimisht prej Kolombit, me emrin Indi. Por e vėrteta, sipas studimeve tė dr.Sheldrake, nuk ėshtė kjo. Kur Amerigo Vespuēi shkeli nė tokėn e kontinentit tė ri, pra nė Amerikė, u pėrshėndet nga banorė vendas, tė cilėt menduan se ishin ata qė mė parė kishin bėrė tregti nė kėto vise. Kuptohet, se duke shkuar vazhdimisht nė brigjet amerikane, kishin lėnė reciprokisht te njėri-tjetri emėrtime malli apo emra njerėzish. Kėshtu, thuhet nga studiuesi Sheldrake, se ata sa panė spanjollėt qė zbritėn nė tokė ata pėrshėndetėn dhe bėrtitėn: Amer Igar (emri i njė tregtari tė njohur tė mėparshėm). Spanjollėt kujtuan se thanė Amerig. Pra, krejt ndryshe ėshtė origjina e emrit tė Amerikės. Sigurisht, qė ėshtė emri i njė tregtari arab morenas i quajtur Amer, i cili ishte bėrė i njohur nė brigjet e Amerikės me tregtinė qė zhvillonte nė kėto vise.

Marrėdhėniet tregtare bėnė tė mundur qė vendasit tė mėsonin disa fjalė arabisht dhe e kundėrta, tregtarėt mėsuan fjalė tė vendasve. Nė fund tė viteve ’30 tė shekullit X, studiues amerikanė konstatuan se tek indianėt e bregdetit tė Amerikės sė mesme gjuha e tyre pėrmbante tek-tuk fjalė tė qarta arabe.

Nga kėto tė dhėna tė studiuesit Sheldrake, mund tė mendojmė deri nė dyshim pėr ato qė thuhen pėr zbulimin e Amerikės. Mendimin mund ta argumentojmė me zhvillimin e shkencės e kulturės, ndėr kėto edhe tė zbulimeve gjeografike tė njė vendi tė zhvilluar, siē ishte Arabia, pėrfshi edhe Spanjėn me Gadishullin Iberik, nė atė kohė e Arabisė.

Burimi: Revista "Zani i Naltė" 1932 Tiranė. Shkruajtur nga: Dr. Sheldrake, perkthyes: Dr. Fejzulla Gjabri.
__________________
bledikorcari
bledikorcari
Admin

Male
Numri i postimeve : 656
Location : brenda forumit \
Job/hobbies : puna ime
Shteti : amerika eshte zbuluar nga arabet!!! N1on408vc16iavwbt3fv
Reputation : 1
Points : 7
Registration date : 29/04/2008

http://www.ALBEMIGRANTI.FORUM.ST

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi