Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Shko poshtė

default Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:05 am

Speciale/Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Qė nga fjalimi i parė pas 11 shtatorit ku i bėhej thirrje kombit pėr luftė kundėr terrorizmit, Presidenti Bush ka theksuar se “lufta jonė ėshtė kundėr sė keqes, jo kundėr Islamit”. Dhe me tė vėrtetė, administrata e tij i ka etiketuar terroristėt si “tradhtarė tė besimit tė tyre”, - tė jashtėligjshėm qė po “pėrpiqen tė rrėmbejnė vetė islamin”. Nuk ka arsye pėr tė dyshuar sinqeritetin e deklarimeve tė tilla. Por nė tė njejtėn kohė, kėto pasqyrojnė gjithashtu njė strategji tė pakundėrshtueshme - qė do tė thotė, tė parandalohen xhihadistėt pėr tė fituar mbėshtetje tė gjerė nė botėn myslimane. Qėllimi i politikės sė Bushit ėshtė, t’i bėjė thirrje maxhorancės myslimane tė ngrihet kundėr akteve dhe ideologjisė sė terroristėve. Ndėrsa dijetari i Lindjes sė Mesme Daniel Pipes ka thėnė nė lidhje me kėtė se, “islami radikal ėshtė problemi dhe islami i moderuar ėshtė zgjidhja”. Ky ėshtė njė aspekt i politikės amerikane, pėr tė cilėn nuk ka pasur nė fakt kundėrshtime. Por kjo ngre pyetjen: cili ėshtė saktėsisht islami i moderuar, si dhe ku mund ta gjejmė atė? Vetė termi ndoshta ėshtė i pafat. “I moderuar” nėnkupton njė sasi apo gradė mė tė pakėt tė diēkaje. Njė majtist i moderuar, pėr shembull, nuk ėshtė shumė larg tė majtės. A ėshtė njė “mysliman i moderuar” jo shumė islamik? Ta trajtosh kėtė nė kėtė mėnyrė do tė thotė tė pranosh se Islami ėshtė, e kuptuar ashtu siē duhet, armiqėsor me perėndimin, si dhe qė ēėshtja ėshtė vetėm intensiteti i antipatisė. Kjo tė le tė kuptosh se duhet pranuar sė terrorizmi ėshtė njė rrjedhojė natyrale e njė besimi tė saktė ndaj dogmave islamike - premisa e vetme qė me sa duket ne mohojmė. Ėshtė e vėrtetė se dogma e monoteizmit (e besimit tė njė zoti tė vetėm) e Islamit ngul kėmbė se bota nė tėrėsinė e saj duhet tė njohė Allahun dhe mėsimet e tė dėrguarit tė tij tė vetėm. Pjesė tė shkrimeve tė vjetra islamike nėnkuptojnė njė luftė tė pamėshirshme derisa ky qėllim tė arrihet. Por, gjithmonė sipas kėtyre shkrimeve tė vjetra, konkluzione tė kundėrta mund tė nxirren nga pjesė tė tjera. Sidoqoftė, ėshtė e qartė se jomyslimanėt nuk mund tė pranojnė njė doktrinė myslimane tė luftės kundėr tyre dhe, nėse do tė jetė nevoja, sigurisht do t’i pėrgjigjen luftės me luftė. Nė tė njėjtėn kohė, ėshtė shumė e vėshtirė qė jomyslimanėt t’u tregojnė myslimanėve sa e devotshme duhet tė jetė praktika e tyre, apo sa i fortė devocioni ndaj besimit tė tyre. Nėse premisa e luftės sonė kundėr terrorizmit ėshtė qė myslimanėt duhet tė bėhen mė pak tė devotshėm, atėherė perspektivat pėr sukses do tė jenė tė pakta si dhe jashtė kontrollit tonė.
Kur flasim pėr myslimanė tė moderuar si kundėrpeshė ndaj ekstremistėve, atėhere, ajo qė ne kėrkojmė nuk ka tė bėjė aspak me zellin e bindjeve tė tyre tė besimit. Pėr mė tepėr, ajo pėrqendrohet nė pranimin apo kundėrshtimin e pluralizmit. Nė kėtė pikėpamje, myslimanėt ende mund tė shpresojnė dhe luten pėr njohjen eventuale nga gjithė njerėzimi i tė vėrtetės sė mesazhit tė Muhametit (Tė krishterėt dhe ēifutėt bėjnė diēka tė ngjashme). Por ata nuk mund tė nxjerrin shpatėn dhe tė vrapojnė pėr arritjen e atij qėllimi apo tė zgjidhin mosmarrėveshjet ndėrmjet apo brenda vendeve me mjete tė dhunshme. Kjo nėnkupton metoda demokratike dhe shpirt tolerance. Por nėse kjo shpjegon se ēfarė kuptojmė – apo ēfarė duhet tė kuptojmė – me myslimanė tė moderuar, atėhere ku mund t’i gjejmė ata, dhe si mund tė themi pėrcaktimin e vėrtetė? Kamran Bokhari ėshtė njė ithtar i dikurshėm i islamizmit, i cili u prish me ideologjinė e tij dhe tani ėshtė student i islamit radikal dhe drejtor i analizės sė Lindjes sė Mesme pėr firmėn e informacionit privat StratFor. Bokhari ka zhvilluar njė klasifikim tė dobishėm pėr tė dalluar nė mes tė katėr grupeve tė ndryshėm, se cilėt janė identifikuar shpesh si myslimanė tė moderuar.
Tė parėt janė qytetarė tė moderuar tė vendeve myslimane, pėr tė cilėt besimi dhe jo politika ėshtė kryesore pėr jetėt e tyre. Ata luten pėrditė, agjėrojnė gjatė Ramazanit, bėjnė haxhillėk nėse kanė mundėsi ta pėrballojnė financiarisht, por tregojnė interes tė pakėt pėr ēėshtjet publike. Duke pėrbėrė njė lloj mazhorance tė heshtur, ata nuk marrin pjesė nė aksione tė dhunshme, dhe nė pjesėn mė tė madhe nuk i mbėshtesin ato. Grupi i dytė i moderatorėve pėrbėhet nga regjimet, si ato nė Egjipt apo Jordani, “moderimi” i tė cilave konsiston nė rreshtimin e tyre me Perėndimin. Njė grup i tretė pėrbėn liberalėt shekullarė, tė cilėt janė nė shkallė tė madhe nė harmoni me vlerat politike dhe kulturore tė perėndimit; shembujt e njohur pėrfshijnė romancierin e ndjerė egjiptian Nagauib Mahfouz dhe shkrimtarin irakian Kanan Makiya. Sė fundi, ka grupe tė ndryshme tė vetėpėrshkruar si islamikė, tė cilėt dallojnė nga mėnyrat e dhunshme apo doktrinat ekstreme tė islamikėve ėt tjerė. Kėta “islamikė tė moderuar”, kėshtu quhen ata, janė duke kėrkuar pėr njė analogji te kristiandemokracia europiane: tė kenė njė qėndrim politik qė ėshtė nė disa kuptime i frymėzuar apo informuar nga idealet e besimit fetar, por qė nuk ėshtė dogmatik si dhe jo pėrjashtues. Dy kategoritė e para tė Bokharit – maxhoranca e heshtur apolitike dhe regjimet e aleancės me perėndimin – janė ashtu si janė. Tė parėt, ekzaktėsisht pėr shkak tė qetėsisė sė tyre, nuk ka gjasa tė bartin peshė tė madhe politike, dhe tė dytėt, ndėrsa janė tė vlefshėm, ata jo vetėm qė janė tė paaftė tė arrijnė fitore nė luftėn kundėr terror, por, nėpėrmjet mohimit tė tyre tė lirisė politike, ndoshta ushqejnė terrorizmin.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:06 am

Janė pikėrisht nė mes tė grupit tė tretė dhe tė katėrt - liberalėt shekullarė dhe islamikėt e moderuar – ku mund tė gjenden influencat dhe asetet e luftės kundėr terrorit. Dhe janė pikėrisht kėto dy grupe, dhe nganjėherė, marėdhėniet ndėrmjet tyre qė kanė qenė fokusi i masės mė tė madhe tė hamednjes dhe debatit. Liberalėt shekullarė janė padyshim grupi me afinitetin mė tė madh pėr demokraci dhe vlerat e tjera perėndimore. Pėr fat tė keq, rezultatet e zgjedhjeve tė fundit nė Egjipt, Irak dhe Autoritetin Palestinez duken tė kenė provuar se pikėpamjet e tyre komandojnė aleancė tė vogėl nė Lindjen e Mesme myslimane, veēanėrisht kur u pėrballėn me forcat e papėrballueshme tė islamizmit. Sidoqoftė, nė Egjipt, pavarėsisht nga pėrkrahja e votės gjithėpėrfshirėse, shekullaristi Ayman Nour fitoi 8% tė votave pėr presidencėn ndaj Hosni Mubarak nė vitin 2005. Po kėtė vit, nė Irak, lista e irakianit Iyad Allawi fitoi njė pėrqindje tė njejtė, dhe partitė e tjera shekullare gjithashtu fituan vende nė parlament. Kėto grupe pėrfaqėsojnė minoranca, por jo tė papėrfillshme. Nė Autoritetin Palestinez, Fatahu shekullar humbi ngushtėsisht nė vitin 2006 ndaj Hamasit dhe, sipas sondazheve, mund tė fitojė njė garė tė bėrė sot. Ndėrsa Fatahu shekullar historikisht nuk ėshtė gjė tjetėr por vetėm liberal, nė fakt ky ka qenė njė pionier i terrorizmit. Megjithatė, sot, ndonėse me zor i spastruar nga terroristėt, ai ka disa liberalė tė rėndėsishėm nė kampin e tij, kryeministrin e shquar Salam Fayad dhe ministrin e jashtėm Riad Malki. Shembulli i Fatahut ėshtė njė kujtesė se, pėr dekada tė tėra, ideologjitė dominuese tė rajonit - Baathismi pan-Arab, Nasserizmi, socializmi arab, komunizmi – ishin shekullarė tė fortė dhe shpesh kundėr besimit fetar nė karakter. Nė shekullin e XX, Lindja e Mesme myslimane pėrqafoi njė sėrė ideologjish shekullare autoritariste; prandaj, a nuk ėshtė e konceptueshme se njė ditė kjo nuk do tė pėrqafojė edhe shekullarizmin demokratik? Megjithėse liberalėt demokratė janė nė minorancė tė madhe dhe ne nuk mund tė investojmė interesat tona rajonale vetėm tek ata, ata janė mishėrimi i vlerave qė ne duam tė kujdesemi. Edhe ndėrsa kėrkojmė aleatė tė tjerė, do tė ishte marrėzi morale dhe politike t’i braktisnim ata. Kjo na shpie tek lėvizja islamike, apo te disa elementė tė saj. E lindur nė vitin 1928 te “Vllazėria Myslimane” e Egjiptit, islamizmi mori krahė pas triumfit tė revolucionit Iranian tė vitit 1979, i cili polli “Republikėn e parė Islamike”. Ndėrsa u pėrhap, ky u bė nė tė njejtėn kohė gjithnjė e mė shumėngjyrėsh. Tė tjerėt e shmangėn dhunėn, apo, pasi e kishin pėrqafuar atė njėherė, tani hoqėn dorė prej saj. Disa fraksione, duke filluar me al Kaedėn, janė tė dhunshme deri nė ekstrem. Tė tjerėt i shmangen dhunės apo, pasi e kanė pėrqafuar atė njėherė, tani kanė hequr dorė prej saj.
Pikėrisht nė mes tė kėtyre islamikėve jo tė dhunshėm islamikėt e moderuar – tė mirėfilltė apo tė rremė – janė parė. Nė fakt kudo nė Lindjen e Mesme, grupet islamike janė nė opozitė, dhe shpesh ata janė forca opozitare mė e fuqishme nė skenė. Si viktima tė shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut, si arrestimi i tyre arbitrar dhe torturimi, ata shpesh mbėshtesin demokracinė dhe tė drejtat e njeriut, dhe tė paktėn nė njė kohė tė afėrt mund tė jenė ata qė do tė fitojnė nga zgjedhjet e lira. Kjo ėshtė arsyeja pse, nė kontekstin e kthimit tė Amerikės nė promovimin e demokracisė, ata janė parė tė jenė teorikisht aleatė tė duartrokitur.
Avokatėt e hershėm tė njė aleance tė tillė kanė pėrfshirė (por zor se tė gjithė) liberalėt indigjenė. Tė kapur nga ankthi i dobėsisė sė tyre pėrballė regjimeve shtypėse, ata duken ndaj islamikėve, me ithtarėt e tyre mė tė mėdhenj dhe mė tė devotshėm, si njė kundėrpeshė. Mendimi nuk ėshtė njė gjė e re. Tek “Rruga e Sheqerit” (1957), volumi i tretė i romanit tė madh “Trilogjia e Kajros,” romancieri Nagauib Mahfouz portretizon dy vėllezėr aktivistė, njė komunist dhe njė islamik, nė kohėt para Nasserit. Pėr tmerrin e komunistit, mbledhjet e organizuara nga vėllai i tij islamik tėrheqin turma mė tė mėdha; por njė shok mė i vjetėr tė cilin ai e besonte, e risiguroi atė se, nė fund tė fundit islamikėt do t’i shėrbejnė objektivave tė komunistėve:
A nuk e shikon se ata pėrdorin gjuhėn tonė kur bėjnė thirrje dhe flasin pėr socializmin tek islami? Edhe reaksionarėt ndihen tė obliguar tė huazojnė fjalorin tonė. Nėse ata do tė bėjnė njė revolucion para nesh, ata do tė realizojnė tė paktėn disa nga objektivat tona. Ata nuk do tė jenė nė gjendje tė ndalin lėvizjen progresive tė kohės.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:06 am

Pėrsėritja aktuale e kėtij tregimi filloi me burgosjen nė vitin 2000 tė Saad Edin Ibrahim, dekani i disidentėve egjiptianė. Duke zhvilluar njė dialog brenda nė burg me tė burgosurit islamikė, Ibrahimi u largua i bindur se ata mund tė ishin aleatė tė vlefshėm. Ai shkroi: Bazuar nė 30 vitet e mia tė hetimit empirik nė kėto parti – duke pėrfshirė vėzhgimet e mia tė shokėve tė burgut gjatė 14 viteve qė kalova nė burgun egjiptian – unė mund tė dėshmoj pėr njė evolucion tė rėndėsishėm pėr sa i pėrket islamit politik. Nė fakt, unė besoj se ne do tė jemi dėshmitarė tė lindjes se partive myslimane qė janė me tė vėrtetė demokratike, si ato tė kristiandemokratėve nė Europėn Perėndimore pas luftės sė dytė botėrore.
Gjatė luftės sė vitit 2006 nė Liban, i nxitur ndoshta nga zemėrimi mbi aksionet ushtarake tė Izraelit, Ibrahim shkon edhe mė tej, duke i pėrshkruar islamikėt nė pėrgjithėsi – jo vetėm ata paqėsorėt – si demokratėt e vėrtetė tė rajonit.
Populli arab nuk i respekton regjimet sunduese, duke i konceptuar ato si autokratike, tė korruptuara dhe jo kompetente…Islamikėt e rrymės kryesore me suport tė gjerė, me karakter qytetar tė zhvilluar, si dhe me shėrbimet qė sigurojnė janė aktorėt mė tė pėlqyer nė ndėrtimin e Lindjes sė Mesme. Nė fakt, ata tashmė janė duke vepruar kėshtu nėpėrmjet Partisė sė Drejtėsisė dhe Zhvillimit (AKP) nė Turqi, po kėshtu nėpėrmjet tė ngjashmes PJD nė Marok, Vllazėrisė Myslimane nė Egjipt, Hamasit nė Palestinė, dhe, sigurisht Hezbollahut nė Liban. Dashamirėsia e Ibrahimit ndaj islamikėve u pėrhap si diēka mė e vazhdueshme nga dijetari i respektuar egjiptian Amr Hamzawy i Donacionit Carnege pėr Paqen Ndėrkombėtare: Nė botėn e sotme arabe islamikėt kanė marrė pėrsipėr rolin e luajtur dikur nga lėvizjet liberale kombėtare dhe partitė majtiste. Ato janė lėvizjet masive tė shekullit tė XXI… Si gjithė lėvizjet e suksesshme, islamikėt kanė qėnė nė gjendje tė distilojnė njė traditė tė gjatė, komplekse filozofike nė slogane tė thjeshta, tė cilat kanė zėvendėsuar me shpejtėsi pan-arabizmin dhe socializmin qė dominoi rajonin deri nė vitet 1970. Si rezultat, nė shumicėn e vendeve islamikėt pėrfaqėsojnė forcat e vetme tė qėndrueshme opozitare nė regjimet jo demokratike ekzistuese.
Hamzawy, si tė tjerėt, ka nė mėndje veēanėrisht “Vllazėrinė Myslimane”, babain e gjithė grupeve islamike, si dhe atė grup qė, nė zgjedhjet parlamentare tė vitit 2005 mundėn Partinė Kombėtare Demokratike nė shumicėn e rajoneve (tė zgjedhura me kujdes) ku ajo kandidoi. Kėshtu “Vllazėria” demonstroi potencialin e saj pėr tė sfiduar pushtetin. Ky rezultat mund tė ketė pasur tė bėjė diēka me faktin se, njė vit mė parė “Vllazėria” kishte nxjerrė njė “inisiativė reforme” duke theksuar “respekt pėr pluralizmin partiak, zgjedhje tė lira, dhe rotacionin e pushtetit” si dhe (sipas fjalėve tė zėdhėnėsit tė saj) “barazi tė plotė pėrsa i pėrket tė drejtave dhe detyrave” pėr gratė dhe tė krishterėt e Egjiptit. Pėr tė theksuar qėndrimin e saj tė ri, nė vitin 2004 “Vllazėria” madje filloi tė zėvendėsojė slloganin e saj tradicional, “Islami ėshtė pėrgjigja”, mė njė tė ri: “liria ėshtė pėrgjigja” (Ndryshimi tėrhoqi mė shumė vėmėndje se prishja qė i’u bė origjinalit nė kohėn pėr zgjedhjet e vitit 2005).
Nė fillim, qeveria amerikane nuk lėvizi nga argumentet e Ibrahim dhe Hamzawy. Sekretarja e shtetit Rice riafirmoi politikėn e SHBA-sė: “nė do tė respektojmė ligjet egjiptiane... Ne nuk kemi ndėrhyrė te “Vllazėria Myslimane” dhe... ne nuk do tė ndėrhyjmė.” Por tė tjerėt filluan tė ngrenė zėrin nė interes tė dialogut, madje edhe tė bashkėpunimit. Sipas Joshua Stacher, njė specialist i Egjiptit nė Universitetin e Sirakuzės, faktet empirike vėrtetojnė se “Vllazėria Myslimane” ėshtė kaq e angazhuar – nė mos mė shumė e angazhuar – te mospėrdorimi i dhunės civile sesa te lėvizjet demokratike qė Shtetet e Bashkuara kanė mbėshtetur me vonesė nė vende tė tilla si Filipinet, Afrika e Jugut dhe Indonezi. Po, “Vllazėria” ėshtė shoqėrisht konservatore. Por grupi ėshtė gjithashtu politikisht pragmatik, beson nė zhvillimin institucional dhe, nė mėnyrė tė pėrgjegjshme kundėrshton qeverinė autoritare.
Njė deklaratė mė pak e guximshme por me mė shumė influencė i sė njejtės perspektivė u shfaq te revista “Foreign Affairs” me titull, “Vllazėria e Moderuar Myslimane”. Sipas autorėve Robert S. Leiken dhe Steven Brooke, qė tė dy tė Qendrės Nixon, islamikėt egjiptianė jo vetėm mund tė shpejtojnė demokratizimin duke kundėrbalancuar regjimet autoritariste, por i shėrbejnė gjithashtu qėllimeve politike tė SHBA. Ndėrsa ata shkruan, “kritikėt spekulojnė duke thėnė se Vllazėria ndihmon nė radikalizimin e myslimanėve, nė fakt duket se Vllazėria punon pėr ti kthyer mėndjen myslimanėve pėr mos pėrdorimin e dhunės, dhe ti kanalizojė ata nė aktivitete politike dhe bamirėsie.” Dhe me tė vėrtetė, nė Egjipt, nė vend “tė ndjekjes sė njė axhende tė ndarjes sė besimit fetar apo kulturore,” Vllazėria Myslimane “ndoqi rrugėn e tolerancės.”

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:07 am

Eseja e “Foreign Affairs” u pėrhap nga njė raport i bėrė posaēėrisht nga njė krah i qeverisė amerikane dhe u paraqit nė njė seminar tė Departamentit tė Shtetit. Ky nė vetvete jepte sinjalin e njė interesi tė ri zyrtar pėr Vllazėrinė -– njė grup qė, mė nė fund, mbante 88 vėnde nė parlmentin egjiptian. Prillin qė shkoi, disa ligjvėnės tė “Vllazėrisė Myslimane,” duke pėrfshirė Mohammed Saad al- Katatani, lideri i bllokut tė grupit parlamentar, mori pjesė nė njė pritje tė njė delegacioni vizitor kongresual amerikan tė organizuar nga ambasadori amerikan, Francis J. Ricciardone. Kur Ricciardone u vu nėn kritikat pėr kėtė ftesė e cila mendohej se ishte e gabauar, “njė zyrtar i lartė amerikan” e risiguroi Newsweek se “ftesa ndaj el-Katatni ishte “sqaruar” nga Departamenti i Shtetit”.
Dhe me tė vėrtetė, interesi i qeverisė amerikane nė bisedimet me pėrfaqėsuesit e “Vllazėrisė Myslimane” ėshtė i lehtė pėr t’u kuptuar. A nuk u lodh mė kot Washingtoni me krizėn iraniane tė vitit 1979 kur kishte rėnė dakord qė mė parė me kėrkesėn e shahut pėr tė mos pasur kontakt me opozitė e tij? Sidoqoftė, tė bisedosh me “Vllazėrinė Myslimane” ishte njė gjė, ta shohėsh kėtė si njė forcė pėr demokraci apo moderim ėshtė njė gjė krejt tjetėr.
Nė esenė e tyre Leiken dhe Brooke bėjnė shumė pėr pjesėmarrjen e Vllazėrisė nė zgjedhjet egjiptiane, duke e vėnė kėtė nė kontrast me qėndrimin e marrė nga simpatizantėt e Abu Musab al-Zarkawi, kreu i al Kaedės nė Irak, i cili kėrcėnoi se do t’i trajtonte gjithė votuesit si “tė pabesė.” Xhihadistėt, shkruanin ata, “e urrejnė Vllazėrinė Myslimane… sepse ky kundėrshton xhihadin global dhe pėrqafon demokracinė.” Por sa ėshtė provuar kur njė grup qė ėshtė pėrjashtuar nga pushteti pranon demokracinė? Ashtu si Abdul Rahman al-Rashed, gazetari saudit i cili tani drejton rrjetin e telvizionit al-Arabiya ka thėnė nė lidhje me kėtė, “Problemi nuk ėshtė tek dhėnia pushtet islamikėve – problemi ėshtė se mė nė fund do tė jetė e pamundur ta heqėsh kėtė nga duart e tyre me mjete demokratike.” Nė rastin e “Vllazėrisė Myslimane,” njė arsye e fuqishme pėr tė pasur kujdes paralajmėrimin e al-Rashedit ėshtė fakti se organizata nuk ėshtė vetė demokratike. Pėrkundrazi, ajo drejtohet nga njė “Guidė e Pėrgjithshme” e cila ėshtė zgjedhur pėrjetėsisht nga 15 antarė tė Kėshillit tė Guidės sė Pėrgjithshme. Po kėshtu, vetė kėshilli nuk ėshtė i zgjedhur nga tė gjithė; pėrkundrazi, ai vetė-pėrjetėsohet duke zgjedhur antarė tė rinj pėr tė mbushur vėndet bosh kur ato ndodhin. E gjithė struktura e organizatės ėshtė nga lart poshtė, duke i ngjarė tė ashtuquajturės “centralizėm demokratik” tė partive komuniste perėndimore. Dhe antarėsia ėshtė sekrete.
Mund tė kundėrshtohet qė grupi ėshtė zyrtarisht i jashtėligjshėm nė Egjipt, prandaj ky ėshtė i detyruar tė marrė pjesė nė praktika klandestine. Por ky gėzon hapėsirė tė mjaftueshme tė zhvillojė njė fushatė zgjedhore tė suksesshme tė madhe dhe tė hapur, kėshtuqė ky mund tė demokratizojė vetveten nėse kjo do tė ishte nė mes tė prioriteteve tė tij. Njė vėshtrim mė i mirė nė filozofinė e grupit u ofrua nė vitin 2005 kur, duke u ndarė nga lėvizja, disa anėtarė u ankuan nėpėrmjet njė deklarate publike se thėnia e brendshme e Vllazėrisė Myslimane ishte: “Unė dėgjoj dhe bindem”.
Ndėrsa nė lidhje me firmosjen nga ana e Vllazėrisė Myslimane tė tė drejtave tė gruas, e vetmja femėr nė mes tė mbi njėqind kandidatėve qė mori pjesė nė zgjedhjet e vitit 2005 i paraqiti pikėpamjet e saj nė websitin e Vllazėrisė Myslimane nė njė artikull me titull “Burrat janė superiorė ndaj grave”. Dhe pėrsa u pėrket minorancave, kur njė gjyq i Aleksandrisė vendosi nė prill 2006 se ministria e brendshme duhet t’i lejojė qytetarėt e besimit baha tė shėnojnė besimin e tyre nė kartat e identitetit, antarėt e parlamentit tė Vllazėrisė Myslimane u pėrgjigjėn me tėrbim, duke argumentuar nė debat pas njė muaji se ithtarėt e besimit baha ishin tradhtarė qė meritonin vdekjen. Sė fundi, nė kundėrshtim me protestat e Vllazėrisė Myslimane tė bindjeve demokratike, deklaratat nė literaturėn e saj si dhe nga disa liderė konfirmuan se ajo synon tė krijojė njė kalifat nė gjithė botėn myslimane. Nėse Vllazėria ka mangėsi nė kredencialet demokratike, atėhere ēfarė mund tė thuhet pėr kėrkesat e saj pėr moderim? Ėshtė e vėrtetė se grupi nuk pėrfshihet nė dhunė dhe ka dėnuar ashpėrsisht bombardimet terrorsite nė Egjipt dhe disa vėnde arabe. Nga ana tjetėr, ajo duartroket vrasjet e izraelitėve nė pėrgjithėsi dhe amerikanėve nė Irak.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:07 am

Nė njė intervistė me njė tė pėrjavshme egjiptiane, Guida e Pėrgjithshme Muhammad Mahdi Akef e formuloi pozicionin si mė poshtė: “Lėvizja e Vllazėrimit Mysliman dėnon gjithė bombardimet nė vėndet e pavarura arabe dhe myslimane. Por bombardimet nė Palestinė dhe Irak janė njė obligim fetar. Kjo sepse kėto dy vende janė vende tė pushtuara, dhe pushtuesit duhen pėrzėnė me ēdo mėnyrė tė mundshme. Kėshtu, lėvizja mbėshtet operacionet martire nė Palestinė dhe Irak pėr tė pėrzėnė sionistėt dhe amerikanėt”. Kjo deklaratė me qėllim nuk pėrmend njė vend tė quajtur Izrael. Ashtu si Akef shpjegon nė njė rast tjetėr, “nuk ka asgjė nė fjalorin tonė tė quajtur “Izrael”, por vetėm “banda sioniste qė pushtojnė njė tokė arabe pasi kanė pėrzėnė banorėt e saj”. Nė mėnyrė tė ngjashme, Akef e ka quajtur Holokaustin njė “mit.” Simboli i Vllazėrimit Mysliman ėshtė njė Kuran i futur nė mes tė shpatave tė kryqėzuara, dhe deklarimet e tij – ashtu si hymnet e demostruesve tė tij – vazhdojnė tė afirmojnė rėndėsinė e xhihadit. Pėr mė tepėr, websiti i tij paraqet njė artikull ku nė mėnyrė tė qartė kundėrshtohet ēdo pėrpjekje pėr ta pėrkufizuar xhihadin “nė mėnyrė shfajėsuese qė thekson vetėm dimensionin e vetėdisiplinės individuale.” Pėrkundrazi, xhihadi “sigurisht qė mund tė ushtrojė forcė kur mjetet paqėsore nuk janė tė suksesshme.”
Leiken dhe Brooke, ndėr tė tjerėt, argumentojnė se disa anėtarė mė tė rinj tė Vllazėrimit kanė pikėpamje mė liberale. Nuk ka dyshim; por ashtu si Vllazėrimi punoi mbi bazėn e njė partie tė re vitin qė shkoi, mė tė vjetrit duken mjaft tė vendosur nė kontroll. Projektprogrami, i nxjerrė nė shtyp, pėrmbante njė sėrė formulimesh relativisht liberale, por nė tė njejtėn kohė ky qartėsisht bėnte avokatinė e pėrjashtimit tė grave dhe jo myslimanėve nga zyrat mė tė larta tė kombit. Mė shqetėsuese, ai kėrkonte krijimin e Kėshillit tė Lartė Ulema si trup mbikqyrės mbi qeverinė civile tė Egjiptit – njė version sunni i sistemit Iranian tė teokracisė.
Vllazėrimi Egjiptian ėshtė grupi origjinal islamik, por sot ka, ndoshta qindra, degė tė tjera. Degėt kombėtare tė Vllazėrimit egzistojnė nė gjithė botėn arabe. Marrėdhėnia e saktė ndėrmjet tyre ėshtė e errėt, kjo pėr shkak tė sekretit tė grupit, si dhe pėr shkak se, megjithėse i organizuar nga vėndi, Vllazėrimi nuk beson tek vendet por nė njė kalifat ndėrkombėtar. (Kur u sfidua nė lidhje me deklaratėn e tij se ai do tė preferonte tė sundohej nga njė mysliman i huaj sesa nga njė i krishterė egjiptian, Prijėsi i Pėrgjithshėm u pėrgjigj “toz fi Masr,” njė tog fjalėsh qė mund tė pėrkthehet afėrisht si “vidhosni Egjiptin”). Sidoqoftė, degėt kombėtare shfaqen tė variojnė nė mėnyrė tė konsiderueshme pėr sa i pėrket shkallės sė militantizmit tė tyre.
Versioni sirian, pėr shembull, ėshtė ndoshta mė i moderuari, dhe e ka bashkuar veten fort mė forcat shekullare – liberale dhe tė tjera – kundėr regjimit pėr njė kohė tė gjatė baathist. Kreu i saj, Ali Sadreddin Baynouni, nė mėnyrė publike ka kritikuar projekt-platformėn e Vllazėrimit Egjiptian, duke argumentuar se, “aprovimi i sistemit demokratik do tė thotė pranimi i rezultateve tė saj… Ne nuk kemi nevojė, nė Egjipt apo Siri, pėr njė artikull qė thekson se presidenti apo kryeministri nuk duhet tė jetė grua”. Nė kontrast me kėtė, versioni i Vllazėrimit Palestinez ėshtė Lėvizja e Rezistencės Islamike, apo Hamas. Megjithėse disa zbulojnė moderim edhe kėtu, (shih pėr shembull, “Hamas: Rreziqet e Pushtetit” shkruar nga Hussein Agha dhe Robert Malley nė New York Review of Books, mė 9 mars 2006), Hamas shpalosi qėndrimin e tij tė vėrtetė ndaj demokracisė nė puēin e tij tė armatosur nė Gaza dhe ambicien e tij tė shprehur haptazi pėr tė pėrsėritur aktin nė Bregun Perėndimor. Ndėrsa pėrsa i pėrket “paqes,” grupi mbėshtet kėrkesėn e tij tė pamėshirshme pėr shkatėrrimin e Izraelit me njė luftė terrori kundėr civilėve izraelitė tė kontrolluar vetėm nga vrasjet shpaguese tė lidėrve tė Izraelit. Rezistenca e Hamasit pėr kompromis territorial ėshtė pėrfshirė nė kartėn e tij, e cila deklaron se toka e Palestinės ėshtė njė Vakėf Islamik kushtuar tė ardhmes sė brezave myslimane deri nė Ditėn e Gjykimit. Kjo, apo ēdo pjesė e saj, nuk duhet shpėrdoruar: kjo, apo ēdo pjesė e tij, nuk duhet braktisur.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:07 am

Po kėshtu Hamasi nuk ėshtė i gatshėm tė ndalojė menjėherė sapo tė ketė hedhur ēifutėt nė det. Karat shton: “e njeta gjė vlen pėr ēdo tokė qė myslimanėt kanė pushtuar me forcė.” Me fjalė tė tjera, pas Tel Avivit vjen Andaluzia, turistėt dhe rrethinat e Vjenės. Mė shumė e ndryshme se degėt e ndryshme tė Vllazėrimit ėshtė grumbulli i grupeve tė shkėputura qė janė larguar prej tij. Pėr shembull, nė Egjipt, kundėrshtimi i dhunės nga Vllazėrimi nė vitet 1970 – njė hap i ndėrmarrė nėn trysni – ēoi nė krijimin e Xhihadit Islamik dhe Jammat al-Islamiya. I pari, i cili polli zėvėndėsin e Osama bin Ladenit, Ayman al-Zawahiri, ndėrmorri vrasjen e vitit 1981 tė presidentit Anwar Sadat. Grupi i dytė kreu masakrėn e vitit 1997 tė 58 turistėve tė huaj nė Luxor. Nga ana tjetėr, ka pasur gjithashtu pėrēarje nė drejtim tė moderimit. Mė i theksuari ėshtė Hizb al Wasat (Partia e Qendrės), e cila u largua nė vitet 1990 dhe aplikoi pėr njohje legale. Kur qeveria kundėrshtoi pėr ta licensuar, njė pjesė e anėtarėve al Wasat u kthyen te Vllazėrimi, duke krijuar dyshime se gjatė gjithė kohės kjo kishte qėnė njė manaovėr pėr tė krijuar njė front (vetė Vllazėrimi nuk u lejua tė vepronte si parti). Por pėr njė dekadė qė nga ajo kohė, lideri kryesor i al Wasat, Abu Elela Madi, si dhe ata tė idhtarėve tė tij qė nuk u kthyen tek Vllazėrimi, kanė provuar herė pas here tė paisen me liēencė dhe gjatė procesit kanė krijuar njėė profil nė konflikt me Vllazėrimin.
Nė aplikimi mė tė fundit tė grupit pėr njohje zyrtare, gratė pėrbėjnė njė tė katėrtėn e “themeluesve,” njė listė e cila gjithashtu pėrfshinte njė grup tė tė krishterėve egjiptianė (megjithėse ata mė vonė u tėrhoqėn). Vetė Elela Madi kėmbėngul se “ne jemi kundėr partive fetare qė bazohen mbi baza fetare dhe pranojnė mendimin teokratik tė klerikut.” Ai ka denoncuar gjithashtu “idenė e njė kalifati” si “jo tė bazuar nė njė tekst tė vetėm islamik tė shprehur nė mėnyrė vendimtare tė qartė.” Nė vitin 2005, kur njeri nga ne pyeti Elela Madin nėse partia e tij favorizonte njohjen e vazhduar tė Izraelit, ai u pėrgjigj se kjo kjo nuk kishte marrė pozicion nė lidhje me ēėshtjen, por ai vetė e kishte marrė.
Jashtė seksioneve tė ndryshme dhe pinjollėve tė Vllazėrimit, grupet e tjera islamike kanė lindur nga sekti fanatik Wahabi i Arabisė Saudite, si dhe nga arritjet e ndryshme jo arabe tė botės myslimane, nė mėnyrė tė theksuar Irani, Azia Juglindore dhe Turqia. Partia Turke e Drejtėsisė dhe Zhvillimit (AKP) ėshtė veēanėrisht pėr t’u theksuar pėr shkak tė rėndėsisė strategjike tė atij vėndi si dhe rolit historik, tė krijuar nga Ataturku, si njė model i shekullarizimit. Pėrveē kėsaj, kjo parti siguron shembullin e rrallė tė njė grupi islamik qė ka mbajtur pushtet tė fituar demokratikisht, ka njė pluralitet tė votimit prej 34% nė vitin 2002 dhe 46% nė vitin 2007. Ėshtė e vėrtetė se nė pushtet AKP ka larguar disa elementė tė shekullarizmit kemalist. Kėshtu, kryetarėt e bashkive tė AKP kanė detyruar kufizime nė shitjen e alkolit, ndėrsa kryeministri Tayyp Erdogan ka propozuar tė amendohet kushtetuta pėr tė anulluar ndalimet e saj nė lidhje me mbajtjen e shamive tė kokės nė universitete. Disa vėzhgues kanė paralajmėruar pėr mė shumė masa mė tė holla dhe largpamėse tė islamizimit, si pėrzierjen e gjyqtarėve me gjykatėsit islamikė.
Sidoqoftė, nė anėn tjetėr tė problemit, AKP ka pėrmirėsuar trajtimin e kurdėve, ka dekretuar disa tė drejta ligjore pėr gratė, ka mbajtur aleancėn e Turqisė me SHBA, si dhe ka mbajtur lidhje miqėsore me Izraelin dhe ndjekjen e bashkimit me Europėn. Po kėshtu, performanca e AKP pėr tė pėrcaktuar nė mėnyrė tė argumentuar pėrforcimet e tezės se nuk ka ndonjė frikė tė madhe nga islamikėt qė janė votuar nė qeveri. Po, nė lidhje mė kėtė duhen shtuar disa paralajmėrime. Pėr njė gjė, AKP ka larguar shumė nga lėkura e saj islamike para se tė zgjidhej. Nga ana tjetėr, ajo ka qeverisur nėpėrmjet dy kufizimeve tė fuqishme. Nga pamja e jashtme, kriteret e Bashkimit Europian pėr antarėsim lėnė pak hapėsirė pėr islamizim, tė paktėn pėr sa kohė Turqia vazhdon tė ndjekė pranimin. Nė brendėsi, ushtria vazhdon tė veprojė si garant i traditės kemaliste, duke pezulluar mė parė demokracinė katėr herė. Megjithėse baza e fortė elektorale e AKPsė mund tė frenojė sot ndėrhyrje tė tilla ushtarake, partia nuk ėshtė e lirė tė mos marrė nė konsideratė sensitivitetet e gjeneralėve. A mund tė paraqesė kjo njė faqe tjetėr nėse do tė lirohet nga kėto kufizime? Kush duhet ta thotė kėtė? Ashtu si ky studim i paplotėsuar sugjeron, numri dhe shumėllojshmėria e grupeve islamike e bėjnė tė vėshtirė t’i ndash dhe vlerėsosh ato. Po kėshtu bėn dhe mungesa e ndonjė Rome apo Moske pėr ti bashkuar ato, apo pėr tė vendosur njė linjė qendrore. Njė problem tjetėr ėshtė pasiguria, si pėr shembull nėse sjellja e tyre nė pushtet mund tė pėrputhet me prononcimet e tyre gjatė qėnies nė pushtet, apo, nė rastin e Turqisė, nėse ato mund tė vazhdojnė tė sundojnė, ashtu si ato bėjnė nėse presioni ndaj tyre pakėsohet. Njė faktor tjetėr i ndėrlikuar ėshtė se grupet shpesh janė tė pėrfshira nė mendimin e tyre.

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:08 am

Njė shembull i fundit: Abdel-Azis el-Sherif, paraardhės i Ayman Zawahiri si shef i xhihadit islamik egjiptian, si dhe autor i Parimeve Bazė nė Bėrjen Pergatitje pėr Xhihad, njė tekst kanunor pėr al Kaedėn dhe xhihadistė tė tjerė tė dhunshėm, sapo ka nxjerrė njė punė tė re nga qelia e burgut tė tij nė Kairo ku ai heq dorė nga opinionet e tij tė mėparshme dhe ndalon dhunėn ndaj civilėve. Megjithėse ky ėshtė njė ekzaktėsisht njė ndryshim i bėrė nė njė burg, ai flet pėr njė ideologji qė i mungojnė ankora tė rėnda teorike. Para sė gjithash, grupet islamike kanė njė histori tė caktuar tė simulimit. Bin Laden, Zawahiri dhe tė tjerėt e tipit tė tyre janė mėse tė sinqertė nė maninė e tyre, por tė tjerėt janė mė tė mbyllur. Nganjėherė websiti i Vllazėrisė Myslimane thotė njė gjė nė arabisht dhe diēka krejt tjetėr nė anglisht. Dhe, nė njė gjuhė tė pėrbashkėt pothuajse me pjesėn tjetėr tė botės myslimane, kėto grupe bėjnė lojra monotone kuptimore me fjalėn “terrorizėm,” duke u pėrpjekur ta kundėrshtojnė kėtė, por duke duartrokitur vrasjen e foshnjave izraelite si “rezistencė.”
Zakone tė tilla shtirjeje shtrihen madje edhe nė Shtetet e Bashkuara. Nė kėtė vėnd ka disa organizata tė betuara islamike, por disa grupe pėrkrahin apo janė vėnė nė njė front me radikalėt. Kėshilli Mysliman Amerikan (AMC), pėr shembull, e pėrkufizon veten e tij si “njė lėvizje politike pėr tė drejtat civile dhe drejtėsi pėr gjithė amerikanėt,” dhe pėrfaqėsuesit e tij janė tė shquar nė Shtėpinė e Bardhė dhe kanė shpėrndarė bekime pėr Dhomėn e Pėrfaqėsusve. Por AMC qartėsisht pėlqen teokracinė islamike pėr sistemin amerikan tė qeverisjes. Duke pėrdorur atė qė ėshtė pothuajse e sigurtė njė citim mitik, njė nga publikimet e tij shpjegon: Ndėrsa Amerika sot e shpall demokracinė sikur kjo tė jetė moralisht e fiksuar, ajo do tė bėnte mirė tė kujtonte vėzhgimin e mprehtė tė tė shquarit dijetar dhe filozof britanik, George Bernard Show, i cli ka thėnė pėr Muhametin: “Unė besoj se nėse njė njeri si ai duhej tė merrte pėrsipėr diktaturėn e botės moderne, ai do tė kishte sukses nė zgjidhjen e problemeve nė njė mėnyrė qė do tė sillte paqen dhe lumturinė kaq tė dėshiruara”. AMC ka shkuar kaq larg, sa tė pėrfshijė njė hymn falenderimi pėr arkitektin e 11 shtatorit nė websitin e tij: “Osama bin Laden ka thėnė se ai kėrkon ēlirimin e botės myslimane nga dominimi amerikan. Ai ėshtė njė burrė qė qėndron qetėsisht nė njė guvė, lutet pesė herė nė ditė me njė forcė tė paparė, duke besuar te fuqia qė do t’u japė tė tjerėve lirinė e kombeve te tyre”.
Gjithė vėshtirėsitė e vlerėsimit mund tė zhduken nėse, mė nė fund gjithė islamikėt do tė ishin njėlloj. Daniel Pipes ka sugjeruar se “tė bėsh dallim midis islamikėve kryesorė dhe atyre tė fundit fare ėshtė sikur tė bėsh njė dallim ndėrmjet nazistėve kryesorė dhe atyre mė tė fundit. Ata tė gjithė janė nazistė, ata janė tė gjithė armiq”. A ėshtė e njejta gjė? Le tė supozojmė se, pėr tė vazhduar analogjinė e Pipes, ka pasur nazistė tė cilėt hapur kundėrshtuan dhunėn, ashtu si disa qė e quajnė veten e tyre islamikė kanė bėrė. A nuk mund tė kenė qėnė ata nė kuptimin e gjėrė tė fjalės tė dallueshėm nga ekipi i Hitlerit? Njė grupim kaq pėrfshirės sa ai i Pipes mund tė na ēojė nė klasifikimin gabim tė individėve apo grupeve, apo tė kalosh pa vėnė re transformimet e rėndėsishme nė qėndrim. Nė lidhje me kėtė, njė debat ndėrmjet Pipes dhe njerit nga ne (Muravchik) mbi njė grup me bazė nė Amerikė mund tė mbajė ndėrlikime pėrsa i pėrket pyetjes sė gjėrė se si ne duhet tė trajtojmė rrymat e ndryshme tė islamizmit. Debati ka tė bėjė me qendrėn me bazė nė SHBA pėr studimin e islamit dhe demokracisė (CSID), e cila pėrqafon demokracinė dhe e fut kėtė nė rradhėt e shekullaristėve dhe islamiskėve. Nė vitin 2004, Carl Gershman, president i Donacionit Kombėtar pėr Demokraci (NED), foli nė njė konferencė tė CSID, duke marrė njė sulm nga Pipes nė atė kohė si dhe njė tjetėr sulm vitin qė shkoi. Duke mbrojtur Gershamn nė faqen e debateve tė revistės Commentary, Muravchik theksonte se ai gjithashtu, kishte drejtuar njė konferencė tė CSID, duke marrė kėshtu njė sulm tjetėr ku Pipes akuzonte si Gershman dhe Muravchik se ishin “amatorė” nė lidhje me subjektin e islamit (kjo ėshtė e vėrtetė, por vėshtirė se e zgjidh problemin).
Nė pėrgjigjen e tij dhėnė Muravchikut, Pipes citonte njė deklaratė tė botuar nga “liderėt e vėrtetė intelektualė myslimanė tė moderuar tė bashkuar me Qendrėn pėr Pluralizėm Islamik.” Duke pėrmendur disa nga figurat e CSID, deklarata e etikonte grupin “njė front pėr disa nga antarėt mė tė urryer tė “Lobit Wahabi” nė Amerikė”. Nė mes tė kėtyre figurave pėrmendet Abdulwahab Alkebsi. Njė amerikan qė emigroi nga Jemeni para rreth 27 vjetėsh, Alkebsi ėshtė njė mysliman i devotshėm, i cili e quan veten e tij njė shekullarist dhe nė mes posteve tė tjera ai ka shėrbyer si drejtor i programeve tė Lindjes sė Mesme nė NED. Njė pėrkrahės i fuqishėm i luftės sė SHBA nė Afganistan, ai e ka denoncuar bin Ladenin dhe al Kaedėn me termat ėm tė forta dhe ka dėnuar pa mėdyshje bombat vetėvrasėse nė Izrael. Kritikėt nė shtypin egjiptian kohėt e fundit sulmuan Alkebsi si njė “tradhtar amerikan” dhe njė nga “kuajt amerikanė tė Trojės” nė botėn arabe. Por fokusi i kritikės sė Pipes i vitit 2004 pėr Gershman, prej nga rrodhi gjithė debati, ka qenė njė figurė tjetėr ne CSID. Ky ishte Kamran Bokhari, gozhduar nga Pipes si njė ish zėdhėnės pėr al Muhajiroun, njė grup kaq fanatik qė lavdėroi sulmet e 11 shtatorit mbi Amerikėn. Bokhari ėshtė po ai dijetar, klasifikimin e tė cilit mbi islamizmin ne e kemi nxjerrė pėr kėtė artikull. Ai kishte qėnė me tė vėrtetė njė islamik dhe ishte bashkuar me Muhajiroun nė mes tė viteve 1990, kur ishte student nė Univesritetin Shtetėror tė Missurit Jugperėndimor; por ai e la grupin kur mėsoi radikalizmin e tij, vite para 11 shtatorit. Duke mos e konsideruar mė veten e tij islamik, por duke mbetur njė mysliman i devotshėm, Bokhari ka shkruar njė nga esetė e tij mė tė guximshme pėr myslimanėt dhe terrorizmin qė ne kemi parė. Ai e bėri kėtė, pėr mė tepėr, jo pėr konsum tė jashtėm, por nė Revistėn e Ēėshtjeve Publike Myslimane, lexuesit e sė cilės janė kryesisht myslimanė. Ky ėshtė mesazhi i tij:

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:08 am

Kėrcėnimi ndaj islamit nuk vjen nga Shtetet e Bashkuara apo perėndimi; pėrkundrazi, ky vjen nga ekstremistėt qė operojnė lirshėm brenda radhėve tona. Ėshtė pikėrisht koha qė myslimanėt t’i japin fund heshtjes sė tyre ndaj terrorizmit nėn maskėn e mbėshtetjes sė “luftrave tė armatosura legjitime pėr liri.” Sulmet e 11 shtatorit 2001, duhej tė kishin qėnė njė thirrje pėr zgjim pėr myslimanėt kudo ku ka diēka tė keqe me komunitetet e tyre, qė ata kanė neglizhuar zhvillimin e njė kanceri ekstremizmi qė tani ėshtė rritur duke u bėrė njė bishė me pėrpjestime globale..., Ndėrsa pjesa dėrmuese e myslimanėve nuk e mbėshtet terrorizmin, fakti ėshtė se ata gjithashtu nuk bėjnė asgjė kundėr tij. Tė helmuar nga teoritė e konspiracionit se ishin agjencitė informative amerikane dhe izraelite pas 11 shtatorit, njė numėr i madh myslimanėsh janė fokusuar te “lufta kundėr islamit dhe myslimanėve” dhe prej kėndej dėshtojnė tė shohin se islamikėt radikalėt dhe militantė janė dukė bėrė njė luftė shumė mė tepėr se vdekjeprurėse kundėr islamit dhe myslimanėve. Ky ėshtė ekzaktėsisht mesazhi qė amerikanėt shpresojnė se liderėt e opinionit mysliman mund tė adresojnė pėr vėllezėrit e besimit tė tyre. Kjo supozohet gjithashtu tė jetė ajo qė Daniel Pipes nėnkupton kur tha se, “islami i moderuar ėshtė zgjidhja.” Po, kjo vjen nga njė ish islamik. Por a ėshtė kjo njė gjė e keqe apo njė gjė e mirė? Heronj tė tillė tė luftės sė ftohtė si Whittaker Chambers, Sidney Hook, Arthur Koestler, Milovan Djilas dhe shumė tė tjerė ishin ish komunistė. Shumė pak mund ta kuptojnė logjikėn maline tė njė ideologjie totalitariste ashtu si ata qė kanė qėnė vetė brėnda saj – apo brėnda ideologjive tė ngjashme si socializmi i Ministrit tė Jashtėm laburist britanik Ernest Bevin, i cili krijoi NATOn, apo lideri portugez Mario Soares, i cili drejtoi luftėn kryesore pėr ta shpėtuar vėndin e tij nga kthetrat e komunizmit nė vitin 1974.
A ka mundėsi qė ish islamikėt tė mund tė luajnė njė rol tė njejtė mė atė tė ish komunistėve, apo qė islamikėt e moderuar tė mund ti ngjajnė afėrsisht socialistėve antikomunistė? Tė mbyllim sytė tanė para kėsaj mundėsie ėshtė tė pengojmė veten tonė – njė pengesė e ilustruar, ashtu siē ndodh nga besimi i Pipes te Qendra pėr Pluralizmin Islamik si njė ekzemplar i “islamit tė moderuar” qė ai vetė kėrkon. Kjo sepse kjo qendėr ėshtė nė pjesėn mė tė madhe njė operacion i njė njeriu tė vetėm drejtuar nga Stephen Schwarts, njė ish trockist qė u konvertua nė islamik nė vitin 1997. Kur flet para audiencave myslimane ai pėrdor emrin e mesit Sulejman, por sa myslimanė e bėjnė Pipes tė besojė se ata janė gati ta shohin Schwartz pėr lidership? Nėse ai ėshtė pėrgjigja e kėrkimit tonė pėr “islamin e moderuar,” atėhere perspektivat tona janė me tė vėrtetė tė zbeta.
Tė jesh i hapur ndaj islamikėve tė moderuar apo islamikėve nė tranzicion nuk do tė thotė tė tėrhiqesh nga vėzhgimi kritik. Nė shumicėn e grupeve islamike, ashtu si diskutimi ynė mbi “Vllazėrinė Myslimane” e bėn tė qartė, ka pak moderime pėr tė gjetur. Sidoqoftė, njė arsye qė favorizon bisedėn madje edhe tek disa qė nuk janė tė moderuar ėshtė ajo qė ne nuk duhet tė humbasim rastin pėr tė kėrkuar dobėsi nė ideologjinė e tyre. Ndėrsa krahasohet me komunizmin, islamizmi ka avantazhin e tė qėnit nė mėnyrė tė mirėfilltė i rrėnjosur tek myslimanėt nė njė mėnyrė qė komunizmi kurrė nuk ishte i rrėnjosur tek “proletarėt” pėr tė cilėt ai pretendon se flet. Nga ana tjetėr, komunuzmi gėzonte avantazhin e tė parit me shpresė drejt njė tė ardhme imagjinare, ndėrsa islamizmi, nė mėnyrė problematike, shikon nga njė e kaluar imagjinare; ideali i tij ėshtė tė jetojė si Profeti dhe shokėt e tij. Por ky ėshtė njė model pa shpresė. Por nė fakt edhe xhihadisti mė ekstrem nuk ėshtė i gatshėm tė tregtojė shtėpinė e tij pėr njė tendė, makinėn e tij pėr njė deve, kallashnikovin dhe eksplozivin e tij pėr njė shpatė dhe njė shtizė. Ndoshta ky vizion i mjegullt ėshtė arsyeja pse kaq shumė prej tyre pėlqejnė tė fokusohen tek joshja qė i pret ata pėrpara. Pėrveē kėsaj, ka tė tjerė qė kanė konsiderata mė tėrheqėse. Pėrveē AKPsė turke dhe al Wasat egjiptiane ėshtė edhe partia e re Wasatia nė territoret palestineze. Njė rast veēanėrisht intrigues, ky grupi i fundit u themelua nė mars 2007 nga Muhammad Dajani, drejtor i Institutit tė Studimeve Amerikane nė Universitetin al-Quds nė Ramallah dhe ish anėtar i Fatahut. Wasatia pėrfaqėson njė pėrpjekje pėr tė krijuar njė alternativė si te Fatahu ashtu dhe te Hamasi. Ai bėn thirrje pėėr zgjidhjen e dy shteteve dhe njeh tė drejtėn e Izraelit pėr tė egzistuar. Ndėrsa pėrsa i pėrket “tė drejtės sė kthimit” pėr refugjetėt palestinezė, Dajani thotė: “Pse krijoni njė pengesė tė tillė tė madhe pėr procesin e paqes kur kjo nuk ėshtė reale? Wastia argumenton fuqishėm kundėr dhunės tė praktikuar nga Hamasi dhe shumė nga alternaativat e Fatahut. Dajani e shpjegon kėtė kėshtu: “Qėllimi ynė ėshtė tė mėsojmė rininė se bomba vetvrasėse nuk ėshtė islami.”

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Musafir prej Sat Apr 26, 2008 10:08 am

Duke marrė nė konsideratė kėto dhe grupet e tjerė, madje ėshtė e mundshme pėr tė parė disa kritere bazė me tė cilat tė gjykojmė nėse ato janė me tė vėrtetė parti me tė cilat Amerika mund tė ndjekė njė marėdhėėnie konstruktive. Qė politikat e saj janė tė informuara nga vlerat fetare, kjo nuk ėshtė nė vetvete skualifikim; po kėshtu nuk duhet qė ato tė jenė qartėsisht proamerikane, megjithėse kjo mund tė jetė e vėshtirė tė bashkėpunojė me cilindo qė ėshtė antiamerikan i vendosur. Ashtu si ne e shohim kėtė, janė gjashtė pyetje pėr t’u bėrė pėr ēdonjerin nga kėto grupe.
-A e pėrkrah ky demokracinė dhe a e praktikon demokracinė nė strukturėn e tij?
-A ushtron ky dhunė pėr tė arritur qėllimet e tij?
-A e dėnon ky terrorizmin?
-A bėn avokatinė e tė drejtave tė barabarta pėr minoritetet?
-A bėn ky avokatinė e tė drejtave tė barabarta pėr gratė?
-A pranon ky njė pluralizėm tė interpretimeve brėnda islamit?
Ēdo grup qė arrin kėto gjashtė kritere na duket se meriton mbėshtetje dhe bashkėpunim, dhe grupet qė janė larg arritjes sė kėtyre meritojnė tė paktėn njė konsideratė tė dorės sė dytė. Tė jemi tė sigurtė, ky mund tė jetė njė gabim i dhimbshėm tė ndjekėsh islamikėt nė kurriz tė liberalėve shekullarė qė janė aleatėt tanė mė natyralė. Edhe nėse numri i liberalėve tė tillė ėshtė i pakėt, ata janė shokėt tanė shpirtėrorė natyralė dhe ne duhet ti pėrqafojmė ata aq ngrohtė sa ata duan tė pėrqafohen nga ne. Por ashtu si ne dikur gjetėm miq dhe aleatė nė mes atyre qė kishin ardhur nga pėrpunimi komunist, kėshtu ne mund tė gjejmė gjithashtu miq dhe aleatė, apo tė paktėn njerėz me tė cilėt ne mund tė bashkėpunojmė, nė radhėt e islamikėve tė moderuar apo atyre qė kanė ardhur nėpėrmjet pėrpunimit islamik. Nė lidhje me kėtė, ne gjithashtu do tė bėnim mirė tė kujtonim se disa renegatė nga komunizmi (emri i Jay Lovestone na bie ndėrmėnd) u pėrfshinė nė antikomunizmin e plotė vetėm nėpėrmjet etapash.
Komunizmi, pėr njė farė kohe u duk sikur mund tė triumfonte. Kur u largua nga shėrbimi i Moskės, Whittaker Chambers shkroi me bujė se ai i ishte bashkuar anės humbėse tė historisė. Nė kontrast me kėtė, islamizmi radikal ėshtė njė ideologji e brishtė dhe delikate dhe, nėse ne nuk dorėzohemi, atėhere ka pak mundėsi qė ai tė triumfojė. Pyetja e vetme ėshtė sa dėme mund tė bėjė ky para se tė plasė nga brėnda, dhe pėrgjigjet mund tė jetė shumė. Pėrderisa ne nuk jepemi pas tė parit Vėlla Mysliman i cili na jep njė shkelje syri dhe njė buzėqeshje, pėr cilindo qė mund tė na ndihmojė pėr tė parandaluar mė tė keqen ja vlen qė shqetėsimi ynė tė kultivohet

Musafir
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

default Re: Shpresat e demokracisė lidhen ngushtė me kėrkimin e myslimanėve tė moderuar tė Lindjes sė Mesme

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi